Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime vadovas Eugenijus Gentvilas išsakė nemažai kritikos Sauliaus Skvernelio pateiktam ministrų kabinetui. Pirmiausia E. Gentvilui užkliūva tai, kad sąraše – tik dvi moterys.
„Socialdemokratai, kurie paprastai laikosi kvotų šventai, kai jau reikėjo postus užsiimti, nei vienos moters neleido, visas tris socialdemokratų kėdes užsėda vyrai ir vaikinai. Kitas pastebėjimas – šis ministrų sąrašas stipriai skiriasi nuo paskelbto šešėlinio valstiečių kabineto“, – sako E. Gentvilas.
Nepartiniai kandidatai
Parlamentaras kritikuoja ir tai, kad siūlomame ministrų kabinete daugelis kandidatų yra nepartiniai, kas, anot pašnekovo, kelia klausimą, kaip jie galės įgyvendinti partijos programą.
„Vyriausybėje yra tik keturi valstiečiai, kiti – nepartiniai. Čia man atsiranda tam tikrų įtarimų: kaip valstiečiams pavyks realizuoti savo rinkimų programą? Kažkas ruošia programą, yra įtikėję ja, o dabar juos patraukia į šalį ir atveda kitus žmones, galbūt ir gerus, bet niekaip nesusijusius nei su partija, nei su parengta programa, prie kurios rengimo jie neprisidėjo.
Geras specialistas gali būti siūlomas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, bet jis sėdėjo Briuselyje ir tikrai neprisidėjo prie valstiečių programos rengimo. Valstiečių programą energetikos dalį rengė čia gyvenantis Virginijus Poderys. Kitas dalykas, Vaičiūnas – ne partinis, tai koks jo įsipareigojimas? Profesionalas jis gali būti, bet jis nesusijęs su partijos pažadais“, – kalba E. Gentvilas.
Kaip pavyzdį jis pateikia dabartinį energetikos ministrą, kuris dabar siūlomas į susisiekimo ministrus, Roką Masiulį, kurį į šį postą delegavo Darbo partija.
„Darbo partija buvo visą laiką nepatenkinta, kad štai yra ministras Rokas Masiulis, kuris neįgyvendina jų programos. Tokių precedentų užuomazgų kyla vis daugiau. Visgi Rokas Masiulis kaip energetikos ministras daro gerą įspūdį ir dėl to aš jam linkiu sėkmės ir tikiu, kad jis gali būti ir geras susisiekimo ministras“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Nieko negirdėjo
Politikui tam tikrų klausimų kėlė ir kandidatas į socialinės apsaugos ir darbo ministrus, dabartinis Katalikų bažnyčios Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ organizacijos vadovas Linas Kukuraitis.
„Galbūt Kukuraitis ir yra savo sferos profesionalas, bet šioje ministerijoje neužtenka vien socialinės rūpybos, reikia ir socialinės politikos, pavyzdžiui, darbo vietų kūrimo požiūriu ir t.t.. Ar jam užtenka kompetencijos šiuo klausimu – nežinau. Man tai yra nauja pavardė. Aš neturiu nieko prieš šitą žmogų, nes negaliu apie jį nieko pasakyti. Kukuraitis, kaip ir Petrauskienė (kandidatė į Švietimo ir mokslo ministeriją Jurgita Petrauskienė – red.) man negirdėti.
Nenoriu pasakyti, kad ministrų kabinetas subalansuotas: yra žinomų, yra nežinomų, yra patyrusių, yra nepatyrusių. Yra įsipareigojusių partijoms ir yra visiškai laisvų nuo tų įsipareigojimų. Tad nei girsiu aš šio kabineto, nei malsiu į miltus“, – nurodė pašnekovas.
Stabilumo garantai
Anot E. Gentvilo, tam tikrų stabilumo garantų naujoji Vyriausybė turės: tai, pasak jo, bus užsienio reikalų ministras (esamas ir kandidatas) Linas Linkevičius ir kandidatas į krašto apsaugos ministrus Raimundas Karobilis.
„Yra tam tikrų garantų, kurie, žinoma, paderinti su prezidente – tai Linas Linkevičius, Raimundas Karobilis. Jie yra savo sferos profesionalai. Karoblis ministru nebuvęs, bet žinoma jo pasaulėžiūra, teko su juo susidurti ir Lietuvoje, ir Briuselyje, tad tikiu, kad jie abu užtikrins valstybės strategines ir geopolitines kryptis“, – kalbėjo E. Gentvilas.
A. Kubilius giria
Opozicijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Andrius Kubilius S. Skvernelio pateiktų ministrų kabinetą įvertino pozityviai: pašnekovas neabejoja jų kvalifikacija.
„Galbūt didesnė dalis būsimų ministrų nėra labai gerai žinomi politinėje platesnėje veikloje, ir tuo jie skiriasi nuo ankstesnių kabinetų, kad neturi politinės patirties, bet tų žmonių, kurių žinau, kvalifikacija savo srityse neabejoju. Kai kurie yra iš jų yra ir mums gerai pažįstami, nes juos teko pasikviesti dirbti į vienas ar kitas pareigas dar mūsų Vyriausybės laikais, dėl to galiu juos vertinti pozityviai. Nors kai kurie kandidatai yra mažiau žinomi, pavyzdžiui, kandidatas į vidaus reikalus (Eimutis Misiūnas – red.) ir socialinius reikalus (L. Kukuraitis), bet tikiuosi, kad ir jiems premjeras Skvernelis taiko panašius standartus kaip ir tiems, kuriuos pažįstame“, – kalbėjo A. Kubilius.
Specialistai
Siūlomų ministrų privalumas, anot politiko, yra tai, kad jie yra savo srities specialistai. Kita vertus, pažymi A. Kubilius, tai gali būti ir trūkumas, nes tie žmonės neturi patirties vadovauti stambioms valstybės institucijoms, bendraujant su parlamentu ir frakcijomis. Tai, anot pašnekovo, būsimiems ministrams gali būti nemažas iššūkis, tačiau jis linki jiems tik sėkmės.
A.Kubilius negailėjo komplimentų kandidatui į finansų ministro postą ekonomistui Viliui Šapokai, kandidatui į susisiekimo ministrus R. Masiuliui, siūlomai švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei.
„Pavyzdžiui, apie V. Šapoką kaip apie finansų specialistą girdėjau daug gerų atsiliepimų. Labai gerai atrodo ir švietimo ministrė, taip pat Rokas Masiulis. Bendrai S. Skvernelio patiektą vyriausybę vertinu pozityviai. Kai kur pozityvą duodame šiek tiek avansu, nes nelabai žinome kai kurių žmonių gebėjimų politinėje srityje, bet esame pasirengę padėti savo patirtimi ir konstruktyviu požiūriu, kad būtų siekiam aiškių, svarbių ir ambicingų Lietuvai tikslų. (..)
Naujiems ministrams kartu su premjeru taip pat norėčiau pasiūlyti kiek galima greičiau apsispręsti dėl aiškesnių prioritetų ir ypač dėl aiškesnių artimiausių metų prioritetų – dėl svarbiausių tikslų ir darbų, ko iki šiol pasigesdavome ir svarstant premjero kandidatūrą, ir bendrose diskusijose. Čia jiems linkėčiau kaip galima greičiau susiderinti“, – teigė A. Kubilius.
TS-LKD partijos pirmininkas ir frakcijos Seime seniūnas Gabrielius Landsbergis taip pat buvo gana teigiamai nusiteikęs S. Skvernelio ministrų sąrašo atžvilgiu:
„Pirmas įspūdis, išgirdus naujųjų ministrų kandidatūras, yra neblogas. Esminis klausimas bus, kiek jie turės iniciatyvos laisvės įgyvendinti savo nuostatas, kurios gali išsiskirti nuo juos delegavusios partijos rinkiminių pažadų. Pavyzdžiui, krenta į akis būsimos švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės anksčiau išsakyta pozicija, kad Lietuvai reikia tik 3-5 universitetų, kai tuo tarpu partijos vadovas Ramūnas Karbauskis ne kartą viešai žadėjo, kad išsaugos net ir neefektyviai veikiančius universitetus“, – raštu tv3.lt pateiktame atsakyme sakė G. Landsbergis.
Nei blogai, nei gerai
Politologė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Ainė Ramonai tv3. lt nurodė, kad apie siūlomą ministrų sąrašą negali pasakyti nieko labai blogo, kaip ir nieko labai gero.
„Kai kurios pavardės yra pakankamai menkai žinomos. Sakyčiau, kad siūlomas ministrų sąrašas – nieko nelabi gero ir nieko labai blogo. Nors buvo daug šnekama apie profesionalų vyriausybę, yra neaišku, koks profesionalumas turimas omenyje. Neaiškios ir tam tikros rokiruotės, kaip jos atsirado ir kaip jos bus pagrįstos: pavyzdžiui, kodėl Rokas Masiulis buvo permestas į kitą ministeriją? Kur dingo kai kurie siūlomi šešėliniai ministrai, iš kur atsirado naujos pavardės? Ne tai, kad blogos tos pavardės, bet klausimas, iš kur jos atsiranda. Jei tai nėra partiniai žmonės, ir tai nėra savaime akivaizdūs profesionaliai, kurių pavardę pasakius visiems akivaizdu, kodėl jis paskirtas, tada kyla klausimas, kokiu principu buvo formuojama ta komanda. Pasižiūrėjus į pavardes, man nepasimatė aiškaus skirtumo“, – kalbėjo politologė.
A. Ramonaitė L. Kukuraičio kandidatūrą į socialinės apsaugos ministrus įvertino nevienareikšmiškai: viena vertus, sako ji, šis žmogus akivaizdžiai gerai žino socialines problemas, kita vertus, sunku, pasak jos, spręsti, ar jis matys platesnį vaizdą būdamas vyriausybės sudėtyje. Politologei abejonių kilo ir dėl kandidatės į švietimo ir mokslo ministres, šiuo metu vadovaujančios Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui, Jurgitos Petrauskienės.
„Kandidatės į švietimo ir mokslo ministrės pozicija aukštojo mokslo klausimais kaip ir aiški, bet aš abejoju, ar ji sutampa su valstiečių. Jų programoje akcentuojamas mokyklinis švietimas, o į šią temą būsima ministrė nėra įsigilinusi. Smalsu, kaip sugalvojama, kad būtent vienas o ne kitas žmogus turi tapti ministru: nepanašu, kad tai būtų padaryta iš bendramintiškumo“, – kalbėjo politologė.
A. Ramonaitė kritikavo ir tai, kad dauguma kandidatų į ministrus yra nepartiniai: politologei atrodo sunkiai suprantama, kaip atėjęs į Vyriausybę žmogus turės įgyvendinti kažkieno kito parengtą programą.
Ministrų sąrašas
Paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį Seime paskelbė savo siūlomą Ministrų kabinetą. Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje didžiąją dalį narių sudaro nepartiniai ministrai, iki šiol nedalyvavę didžiojoje politikoje.
Anksčiau kandidatūros pateiktos prezidentei Daliai Grybauskaitei. Ji ketvirtadienį planuoja pradėti susitikimus su kandidatais.
Aplinkos ministru siūlomas 46-ių metų Kęstutis Navickas šiuo metu yra Lietuvos Aplinkosaugos organizacijų koalicijos pirmininkas. Darnaus vystymosi valdymo ir administravimo specialybę turintis K.Navickas anksčiau yra dirbęs Regioninio aplinkos centro Vidurio ir Rytų Europai Lietuvos biuro vadovu.
Energetikos ministru siūlomas 34-erių Žygimantas Vaičiūnas šiuo metu dirba Lietuvos energetikos atašė Briuselyje. Iki 2014 metų rugsėjo jis dirbo tuometinio energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus patarėju, o 2011-2012 metais - energetikos viceministru. Energetikos ministerijoje Strateginio planavimo ir ES reikalų skyriaus vedėju pradėjo dirbti 2009 metais. Politikos mokslų magistro laipsnį turintis Ž.Vaičiūnas dar studijuodamas pradėjo dirbti analitiku Vilniaus regiono plėtros agentūroje, vėliau dirbo analitiku Strateginių studijų centre.
Finansų ministru siūlomas Vilius Šapoka, iki šių metų liepos pabaigos dirbęs Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriumi. 37 metų ekonomistas iki darbo centriniame banke buvo Vertybinių popierių komisijos, 2012-ųjų pradžioje prijungtos prie Lietuvos banko, pirmininkas. Jis yra dirbęs tuometiniame Lietuvos taupomajame banke (dabar „Swedbank“), Finansų ministerijoje. 2012-ųjų rudenį Seimo rinkimus laimėjusios Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius tuomet minėjo V.Šapoką kaip vieną galimų kandidatų į finansų ministrus, tačiau V.Šapoka sakė tokia galimybe nesidomintis.
Krašto apsaugos ministru siūlomas diplomatas Raimondas Karoblis pagal išsilavinimą - teisininkas, nuo 1994 metų dirba Užsienio reikalų ministerijoje. Vadovaudamas Lietuvos atstovybei Briuselyje, 2013 metais jis buvo vienas pagrindinių Lietuvos pirmininkavimo ES koordinatorių. Pastaruosius metus 48 metų diplomatas eina už ES reikalus atsakingo viceministro pareigas.
Vienai svarbiausių „valstiečių žaliųjų“ deklaruotų sričių - Kultūros ministerijai vadovauti siūloma aktorė, vertėja, kultūros diplomatė Liana Ruokytė-Jonsson. Ji studijavo režisūrą Vilniuje, aktorinio meistriškumo kvalifikaciją kėlė Stokholme, Berlyne, Romoje. Šiuo metu 50-metė L.Ruokytė-Jonsson steigė ir vadovavo įvairioms Baltijos ir Šiaurės šalių kultūros iniciatyvoms, ilgus metus bendradarbiavo su kultūrine Lietuvos žiniasklaida. Į skandinavų kalbas, daugiausia - švedų ji yra išvertusi nemažai šiuolaikinės lietuvių poezijos ir prozos kurinių. Šiuo metu ji dirba Lietuvos kino centre, atsakinga už filmų sklaidą, informaciją ir paveldą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministru siūlomas 38 metų Linas Kukuraitis, pastaruosius septynerius metus vadovaujantis Katalikų bažnyčios Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ organizacijai, anksčiau yra vadovavęs Palaimintojo Jurgio Matulaičio centrui sostinėje. Penkių vaikų, kurie visi gimė namuose, tėvas L.Kukuraitis yra studijavęs socialinius mokslus. Jis taip pat dėstytojauja Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete, su kitais nevyriausybininkais pernai dirbo vyriausybinėje komisijoje dėl pabėgėlių integracijos.
Susisiekimo ministru siūlomas 47-erių ekonomistas, tarptautinių santykių ir politikos išsilavinimą turintis Rokas Masiulis kandenciją baigiančioje Vyriausybėje nuo 2014 metų rugsėjo dirbo energetikos ministru. Iki tol nuo 2010 metų vadovavo naftos krovos bendrovei „Klaipėdos nafta“. Prieš tai jis buvo dabar jau panaikintos energetikos bendrovės „Leo LT“ verslo vystymo direktorius ir valdybos narys, 14 metų jis dirbo įmonėse „Arthur Andersen“ ir „Ernst & Young“, kur vadovavo energetikos sektorių aptarnaujantiems padaliniams.
Sveikatos apsaugos ministru siūlomas 40-metis Aurelijus Veryga yra įgijęs mediko išsilavinimą, turi Biomedicinos mokslų daktaro laipsnį, pernai tapo profesoriumi. Prieš dešimtmetį jis pradėjo dirbti gydytoju psichiatru, dirbo dėstytoju. Kaip ekspertas patarinėjo buvusiam premjerui konservatoriui Andriui Kubiliui, socialdemokratų sveikatos apsaugos ministrui Vyteniui Andriukaičiui. Nuo studijų baigimo gyvena Kaune. Nors „valstiečiai žalieji“ tvirtina, kad ministrais deleguoti su partijos sąrašu išrinkti Seimo nariai turi atsisakyti mandato parlamente, A.Verygai partija žada taikyti išimtį, nes jis išrinktas vienmandatėje apygardoje.
Švietimo ministerijai vadovauti siūloma Jurgita Petrauskienė, vadovaujanti Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui. Ši įstaiga vykdo mokslo ir studijų sistemos stebėseną, organizuoja ir atlieka mokslo ir studijų sistemos būklės analizę, teikia mokslo ir studijų politikai įgyvendinti reikalingą informaciją ir rekomendacijas dėl mokslo ir studijų politikos tobulinimo.
Teisingumo ministru siūlomas 41-erių tauragiškis socialdemokratas Darius Petrošius - socialinių mokslų teisės krypties daktaras, po studijų Mykolo Romerio universitete dešimtmetį jame dėstytojavo. Karjeros pradžioje dirbo Vadovybės apsaugos departamente, dirbdamas universitete vadovavo ir tėvo - verslininko ir bei buvusio Tauragės mero socialdemokrato Prano Petrošiaus įmonėms. D.Petrošis buvo išrinktas Tauragės tarybos nariu, praėjusią kadenciją dirbo Seime, vadovavo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai.
Ūkio ministru teikiamas socialdemokratas 32-ejų Mindaugas Sinkevičius nuo 2011 metų balandžio dirba Jonavos rajono meru, 2015 metų kovą pirmą kartą rengtuose tiesioginiuose mero rinkimuose perrinktas rajono meru. Daktaro laipsnį turintis M.Sinkevičius Jonavos rajono savivaldybės taryboje dirba nuo 2007 metų, nuo 2008 metų kovo iki 2009 metų dirbo savivaldybės mero pavaduotoju. Lapkričio pradžioje Socialdemokratų partijai pritarus M.Sinkevičiaus kandidatūrai į ūkio ministrus pats politikas teigė, kad į būsimas pareigas žiūrintis ne kaip į avantiūrą, o nuoseklų kopimą karjeros laiptais. Jis yra minimas tarp kandidatų į socialdemokratų vadovus.
Užsienio reikalų ministru teikiamas Linas Linkevičius šiai ministerijai vadovauja nuo 2012 metų pabaigos. Kartu su prezidente jis užėmė griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu po Krymo aneksijos ir tapo vienu iš matomiausių Maskvos kritikų tarp ES politikų. Nors yra Socialdemokratų partijos narys, L.Linkevičius nėra itin aktyvus partijos struktūrose, ir kai kurie partijos nariai teigia, kad pozicijas jis dažniau derina su prezidente nei partijos nariais. Politinę karjerą L.Linkevičius pradėjo anksti, kai būdamas vos 31 metų 1993 metais buvo paskirtas krašto apsaugos ministru. Šias pareigas jis ėjo dukart - 1993-1996 ir 2000-2004 metais.
Vidaus reikalų ministeriją, kuriai pats vadovavo daugiau nei metus, paskirtasis premjeras S.Skvernelis pasirinko Vilniaus apylinkės teismo teisėją Eimutį Misiūną. 43 metų teisininkas E.Misiūnas teisme dirba tik metus: beveik du dešimtmečius dirbo akademnį darbą, didžiąją laiko dalį tai darė savo Alma Mater Mykolo Romerio universitete (tuo metu - Lietuvos policijos akademija). Daugiau nei septynerius metus jis yra dirbęs Specialiųjų tyrimų tarnyboje Korupcijos prevencijos valdybos vyriausiuoju specialistu.
Žemės ūkio ministru siūlomas 56-ių metų Bronius Markauskas yra ūkininkas. Žemdirbių teises B.Markauskas aktyviausiai gynė 2003 metais, kai su bendražygiais organizavo kelių blokadą Lietuvoje ir reikalavo didesnės piniginės paramos pieno gamintojams. Blokada nutraukta tik gavus Vyriausybės pažadą skirti paramą. B.Markauskas yra turi inžinieriaus elektriko specialybę. Nuo 1990 metų savo gimtajame Trušelių kaime, Klaipėdos rajone ūkininkauja. Dar prieš tapdamas ūkininku B.Markauskas jau buvo išrinktas Pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininku, o 2006 metais tapo Žemės ūkio rūmų, atstovaujančių daugeliui Lietuvos žemės ūkio ir kaimo reikalų asociacijų, pirmininkas. Pastaruoju metu jis ėjo šios organizacijos vicepirmininko pareigas.
Rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos į ministro pirmininko pareigas deleguotą S.Skvernelį prezidentė D.Grybauskaitė paskyrė šią savaitę. Premjerą Lietuvoje skiria prezidentas Seimo pritarimu.
Ministras pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę, pateikia svarstyti jos programą.
