„Balsas.lt“ tęsia pasakojimą apie skandalingus Kauno stadionų užvaldymo užkulisius.
Įvairių Kauno sporto klubų atstovai Balsas.lt korespondentui teigė, jog bankrutavus F. Dzeržinskio staklių gamyklai pirmaisiais devintojo dešimtmečio metais ją kaip ir daugelį to meto vertingų statinių nusipirko skandalingojo EBSW koncerno strategai.
Netrukus apsukrūs EBSW vyrukai šios gamyklos pusvelčiui įsigytą turtą padalijo į tris įvairia veikla besivertusias įmones. Naujiesiems savininkams atiteko ne tik pačios gamyklos akcijos, bet ir jai priklausęs Partizanų gatvėje 192 esantis regbio stadionas su pačiu sporto kompleksu — pirtimi, poilsio namais.
Beje, greta stadiono viename daugiabučių kadaise gyveno ir pats žlugusio EBSW koncerno prezidentas, pernai rugsėjį po dešimtmečio į Lietuvą JAV teisėsaugos atgabentas G. Petrikas su pirmąja žmona Edita Petrikiene. G. Petrikas su pirmąja žmona Edita gyveno neilgai.
Su EBSW strategais siejama kompanija „Corporate Property Holding“ (CPH) yra privatizavusi ir visus Vilijampolės „Inkaro“ stadione esančius pastatus: tribūnas, persirengimo patalpas, komunikacijų įrenginius. Praėjusių metų pabaigoje bendrovė CPH Lietuvos futbolo federacijai pasiūlė už 5,3 mln. litų pirkti visus pastatus kartu su stadionu.
Mįslingai pradingstantys CPH atstovai, neskelbiami telefonų ir pašto dėžučių numeriai. Ant Raudondvario plento 127-ojo namo, kuriame įsikūrusi CPH, — jokių iškabų. Paslaptingos bendrovės atstovus bandžiusiems surasti Kauno valdžios atstovams nesyk teko susidurti su netikėtomis kliūtimis.
Stadiono reikalai privertė sprukti?
Šio žurnalistinio tyrimo autorius pasidomėjo, ką apie regbio ir „Inkaro“ stadionus galėtų papasakoti buvęs EBSW prezidentas G. Petrikas.
Pats G. Petrikas šia tema nebuvo linkęs šnekėti, tačiau šiuo metu Kauno centre esančiame tėvų bute ramiu gyvenimu besimėgaujančio kauniečio advokatas Gintaras Černiauskas „Balsas.lt“ korespondentui paaiškino, jog nors jo kliento vadovaujamas koncernas EBSW buvo įsigijęs F. Dzeržinskio staklių gamyklos akcijas, tačiau šio turto niekam negalėjęs oficialiai ar kitaip perleisti.
G. Černiauskas aiškino, jog EBSW niekada nevaldė visų regbio ir „Inkaro“ stadionus kontroliavusių įmonių akcijų, dalis jų priklausė valstybei. „Šiandien Gintaras mano, jog tokia situacija galėję pasinaudoti ir jo priešai iš konkurencinių verslo struktūrų“, — teigė G. Petriko advokatas.
Teisininkas tvirtino, jog kadaise skandalingai išgarsėjęs G. Petrikas niekada nepasidavęs kai kurių Kauno gangsterių spaudimui, tačiau pajutęs, kad jį pradėję persekioti mirties nuosprendį paskelbę Vilijampolės kriminalinės „šeimos“ atstovai, paslapčia pasitraukė iš Lietuvos.
Rajono senbuviai — prieš naujakurius
Į 2,4 hektaro Partizanų gatvėje esančio sporto aikštyno teritorijos plotą kurį laiką pretendavo ir paslaptingoji Kauno bendrovė „Interbolis“.
Nuo pernykščio birželio šio Kauno stadiono pašonėje kartkartėmis įkyriai zuja statybininkų buldozeriai. Šios laikinosios sostinės gatvės gyventojai teigia, jog čia netrukus iškils nauji daugiabučiai. Tik prasidėjus statybų darbams kovingai nusiteikę šalia stadiono ilgus metus gyvenantys kauniečiai ėmėsi itin drastiškų priemonių — vieną ankstų rytą neprileido prie sklypo daugiabutį namą užsimojusios pastatyti statybos bendrovės samdomų statybininkų.
„Interbolis“ — stadiono paveldėtojai?
Kauno apylinkės teismo sprendimu stadiono teritorijoje esantis menkavertis turtas ir keturiolika šulinių buvo priteisti bendrovei „Interbolis“. Šis sprendimas suteikė galimybę mįslingosios kompanijos verslininkams žengti dar vieną žingsnį — pabandyti įregistruoti menkaverčius statinius Registrų centre ir pradėti formuoti aplink juos detaliuosius planus.
Bendrovės „Interbolis“ direktorius Andrius Andriukaitis Balsas.lt patikino, jog žlugus F. Dzeržinskio staklių gamyklai regbio stadiono žemė, kurioje yra ir sporto poilsio bazė su pirtimi bei biliardine, buvo privatizuota. Jo žodžiais, šiuos objektus „Interbolis“ tiesiog paveldėjo.
„Šiandien 5 milijonais įvertinta šio stadiono atkuriamoji vertė, o ne pati Partizanų gatvės 192 žemė. Jei stadionas turės atitinkamą infrastruktūrą, jis bus kur kas vertingesnis negu išdalintas atskirais sklypais. Bet kol gyvas būsiu, niekas šio stadiono neišdraskys“, — Balsas.lt žurnalistui dėstė susierzinęs A. Andriukaitis.
Pasidomėjus apie galimus ryšius su „Daškinių“ grupuotės atstovais, nuo 1996 metų veikiančios bendrovės „Interbolis“ vadovas A. Andriukaitis lakoniškai atsakė: „Mūsų bendrovė su Remigijumi Daškevičiumi - „Daške“ (nušautu „Daškinių“ gaujos lyderiu, - aut.) buvo siejama todėl, kad prieš tai gyvavusios kelios mūsų antrinės įmonės turėjo prijaučiančių veikėjų šiam asmeniui“.
Ar „Interbolio“ vadovas su pačiu „Daške“ kada nors turėjęs bendrų verslo reikalų ? „Kadaise buvę įvairių kalbų apie orgijas Partizanų gatvėje esančioje pirtyje. Pats kelissyk esu matęs R. Daškevičių, tačiau galiu užtikrinti, jog jokie reikalai mūsų nesiejo“, — atsakė vyras.
Tačiau kokia konkrečiai veikla užsiima bendrovė „Interbolis“, A. Andriukaitis „Balsas.lt“ taip ir negalėjęs atsakyti.
Darius Klingerys
