Socialdemokratų frakcijos atstovų kamantinėjama ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė aiškino, kad būtų labai neatsakinga švaistytis skaičiais, bet sakė, kad lengvatinės paskolos gelbės lietuvišką verslą, o bėgimas į užsienį bus formalus, bet netikras.
Gelbės paskolomis ir tikėjimu
„Viskas prasidėjo pernai metų gruodžio 1 dieną, tada Lietuva dingo iš Kinijos muitinės sistemos. Dabar jau atsirado, bet vis dar registruojant prekes, kai yra kilmės šalis Lietuva, meta klaidą. Oficialių sankcijų nėra, nėra jokios informacijos, išskyrus dėl jautienos gabenimo, kurią gavome šiandien“, – sakė ministrė.
Ji tikino, kad norima padėti įmonėms, todėl šios per „Invegą“ gaus lengvatines paskolas apyvartinėms lėšoms.
„Norime ir turime padėti įmonėms, kuriuos pakliuvo į nepatogią situaciją. Yra užstrigusių krovinių, situacija reali ryškėja tik dabar. Ką pavyko padaryti? Kai kuriuos krovinius nukreipti į kitas valstybes, tarkime į Japoniją ar Taivaną. Reikia padėti amortizuoti sunkumus, kurie kyla. <...> Veikia dvi priemonės, viena pasileis kitą savaitę, ir kita – pasileis per Europos Komisiją (EK). „Invegoje“ galima pateikti paraiškas apyvartinėms paskoloms.
Girdėjome, kad gali reikti apyvartinių paskolų, todėl su EK suderinome kovodinių paskolų priemonės. Kitą savaitę startuoja expo sertifikatas, įmonės norinčios važiuoti į parodas ir sertifikuotis, galės gauti paskolas. Paskutinė priemonė – lengvatinių paskolų-priemonių gavimas iš EK. Tai bus paskolos šalims, patiriančioms apribojimus prekybos“, – vardijo ministrė.
Ji tikino, kad kaip liberalė, mano, jog tai laikini amortizuojantys instrumentai, bet šiaip „verslui reikia rinkos, kur vežti lazerį, mėsą, alų ar romą“.
„Čia mes ieškome rinkų, Gabrielius Landsbergis atidarinėja ir ambasadas, ir ieško rinkų. Mes kai ką esame irgi nuveikę ir JAV, ir kitur. Esame suplanavę vizitus. Į Aziją eiti mes privalome. Reikia spręsti situaciją su Kinija, Lietuva turi grįžti į muitinės sistemą. Čia turi būti europinis veikimas, vieniems mums tai padaryti bus sunku“, – socialdemokratams sakė ministrė.
Ji tikino, kad Kinijos blokada mūsų prekėms nėra tik mūsų problema, ji kenkia ir visai Europai. Kalbėdama apie žaliavų iš Kinijos tiekimą, ministrė atskleidė, kad didelių trukdžių nėra, nors delsimas vyksta.
„Nežinia tai dėl politinių sumetimų ar dėl trūkinėjančių šaltinių. Tas nėra sustoję. Kokia ateitis? Ji nėra apibrėžta, reikia patiems valdyti, ieškoti naujų rinkų, traukti talentus, gerinti mokestinę aplinką“, – svarstė A. Armonaitė.
Nenori kalbėti apie skaičius
Spaudžiama pasakyti, kiek nuostolių patirs Lietuva dėl Kinijos ir Baltarusijos, ministrė spyrėsi to nesakysianti.
„Dėl skaičių, tai yra keletas dalykų. Žinoma, kad mes skaičius tam tikrus turime. Kai deriname pagalbos priemones, turime tai pagrįsti. Bet pilnos informacijos mes neturime, nes įmonės nenori deklaruoti nuostolių ar kalbėti viešai. Ne visos jos yra pateikę duomenis, iš mano pusės pasakyti skaičių būtų neatsakinga. Kai kurie pamodeliavimai yra, tarkime eksportas: 190 mln. turėjom eksporto ir matome, kad 90 proc. užsidarė, tai kažkokie skaičiai gali būti žinomi“, – sakė ministrė.
Ji tikino, kad Baltarusijos atvejis ir galimi nuostoliai dar miglotesni, nes nežinia, ko imsis kaimynai.
„Dėl Baltarusijos neaišku, kokias priemonės jie pritaikys, mes nežinome, situacija nėra apibrėžta, mes negalime švaistytis skaičiais. Yra Lietuvos Banko paskaičiavimai, bet tai prielaidomis grįstas modelis, tai prognozė, kuri nebūtinai pasitvirtins“, – kalbėjo ministrė, patikinusi, kad modeliavimai ir paskaičiavimai yra, bet skaičių viešai – nebus.
„Aš to nedarysiu“, – sakė A. Armonaitė.
Ji tikino, kad dabar daugiau dėmesio reikia kreipti į proveržio sritis, gerinti investicinę aplinką, padėti ieškoti rinkų ir pritraukinėti investuotojus.
Iš Lietuvos niekas nebėga?
Ministrė neigė, kad įmonės siekia pakeisti jurisdikciją ir pasitraukti iš Lietuvos. Tai esą vyksta labiau fiktyviai nei realiai.
„Politikų kalbos ir nesutarimai kenkia įmonėms, nes ilgainiui tampa sunkiau rasti darbuotojų ir panašiai. Yra plati tema, reikia padaryti, kad verslo aplinka būtų geresnė. Dėl to mes siūlome neapmokestinti pelno, kuris yra investuojamas į įmonių plėtra, naujas darbo vietas ir panašiai. Yra baimių, kad tai sukels šoką biudžetui. Esame paskaičiavę, kad apie 80 mnl. kainuotų, jei tai leistume įmonėms uždirbančioms iki 20 mln. eurų. Tokius modelius turi Lenkija, Estija“, – sakė ji.
Ministrė pripažino, kad yra įmonių, kurios ieško išeičių.
„Yra įmonių, kurios ieško kelių, kaip savo produkciją realizuoti, jie ieško teisinio kelio, tai jie ir ieško būdų, atsidaro banko sąskaitas kitur. Tai nereiškia, kad įmonės išsikelia. Lietuvos verslas turi patirtį su Rusija, tai tikiuosi nereiks iškėlinėti įmonių fiziškai, ne tik formaliai“, – sakė A. Armonaitė.
Pernai į Lietuvą atėjo beveik 1 mlrd. investicijų. Pusė jų tiesioginės, pusę investavo didelės Lietuvos įmonės.
„Niekas investicinių planų, kurie buvo suplanuoti, nepakeitė. Taip, (Kinijos) rizikos faktorius vertinant plėtrą bus papildomas, bet mums reikės kitais pliusais tą įveikti. „Investuok Lietuvoje“ turi pamodeliavimą, yra scenarijai, bet skaičių nėra. Tiksliau, jie yra, bet negalime viešai švaistytis, nes yra paremti prielaidomis, kurios gali ir nepasitvirtinti“, – kalbėjo ministrė.
Lietuva Kinijos neatsiprašys
Ekonomikos ir inovacijų ministrė tikino, kad reikšmingo poveikio bendram vidaus produktui (BVP) mūsų nesutarimai su Kinija ir Baltarusija tikrai neturės.
„Turi investicinei aplinkai įvaizdžio poveikį, kuo daugiau apie tai kalbame tuo labiau kenkiame. Svarbu daryti geras žinias, Taivano investicijų žinia nuėjo per visą pasaulį. Štai Lietuvos Bankas paskaičiavo ir kaip BVP paaugintų tokios investicijos“, – sakė ji, patikinusi, kad Lietuva neturi dėl ko atsiprašinėti Kinijos ir jau tikrai nesipyks su Taivanu.
„Lietuva nepadarė nieko neteisėto. Derybos turi vykti ne Lietuvos viduje, o tarp ES ir Pekino, nes veikia bendra rinka, yra bendra prekybos politika. Diplomatiniai keliai turi būti atidaryti europiniu mastu. Ar turime spausti Taivaną? Ne. Atsisakyti draugystės su Taivanu? Ne. Mes nesirinkome susigadinti santykių, (su Kinija) nebuvo toks tikslas. Man nėra juokinga, tikiuosi Lietuva grįš į Kinijos muitinės sistemą. Lietuva priėmė sprendimą, bet turime viską padaryti, kad grįžtume į sistemą“, – tvirtai rėžė A. Armonaitė.
Paklausta ar be paskolų, Lietuvos įmonės, patyrusios nuostolio dėl Kinijos ir Baltarusijos, gali tikėtis ir kompensacijos, ji tiesiai neatsakė. Esą svarbiausia apyvartinės paskolos, kurių labiausiai prašė pats verslas.
„Verslas, kai derinome pagalbos priemones, prioritetu įvardijo apyvartinėms lėšoms reikalingus instrumentus. <...> Nuostoliams kompensuoti diskusija vyksta. Bet verslui reikia naujų rinkų, tai svarbiausia pagalbos priemonė, kurios turime imtis“, – sakė ministrė A. Armonaitė.
Kažin kaip būtų jei skaldytumėm šalį. Kinija yra vientisa. Yra padaryta labai didelė klaida
