Įvedus karantiną kaukės tapo privalomos visose – net ir atvirose – viešose vietose. Tai vėl sukėlė dalies visuomenės pasipiktinimą. Žmonės skundžiasi diskomfortu jas dėvint, pastebi, kad vėstant orui rizikuoja apšalti veidą. Ar kaukė išties visur reikalinga būnant lauke, svarsto ir patys medikai.
Visgi A. Veryga jokių pokyčių kol kas nežada: „Kol kas nieko neplanuojama keisti. Ką tik buvo sušvelninta tvarka dėl kaukių dėvėjimo pradines klases lankantiems vaikams.“
Bendrai kalbėdamas apie kaukių dėvėjimą jis pabrėžė, kad nuomonių yra visokių.
„Dėl kaukių dėvėjimo paminėtas skeptiškas požiūris. Tai gal ir sakykime, kad yra vienas ar du ekspertai, kurie abejoja kaukių nauda, kiti ekspertai neabejoja ir kaip tik visuomenei siūlo būti labiau sąmoningai ir stengtis naudoti visas įmanomas apsaugos priemones“, – sakė ministras.
Atvertų sąlygas ginčams
Paklaustas, galbūt logiška būtų numatyta tam tikras viešas atviras vietas, kur išties susirenka daugiau žmonių ir didėja artimo kontakto rizika, A. Veryga teigė, kad tokiu atveju tik būtų sukurta erdvė ginčams ir neaiškumams.
„Kiekviena išimtis sukuria labai daug papildomų aplinkybių ir ginčų, ar tai tikrai buvo pakankamai didžiulis atstumas nuo kažko, ar čia buvo būriuojamasi, ar ne, sukuria papildoma erdvę pasiaiškinimas. Galų gale, jei kaukių dėvėjimas nėra privalomas visur viešose vietose, žmonės tada jas žmogiškai pamiršta ir jei iškyla būtinybė jas užsidėti, tada gali būti tiesiog, kad jos neturi ir apsauga sumažėja.
Dabar jau galima rasti labai nesudėtingai prieinamų šaltinių, kad kaukės tikrai nedusina žmonių, medikai su jomis dirba ir visą dieną ir tikrai nepatiria jokių sveikatos sutrikimų. Tai vis sąmokslo teorijos apie uždusimus ir didėjančius anglies dvideginio kiekius kraujyje. Galiu tik priminti, kad kaukė nėra koks balionas, iš kurio iškvėpuojam orą, bet filtras“, – aiškino ministras.
Abejoja nauda
Portalas tv3.lt primena, kad VU Medicinos fakulteto prodekanas, profesorius, šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius svarstė, kiek naudos turi veido dengimas atvirose erdvėse.
„Galbūt visuotinis, kategoriškas apribojimas lauke nereikalingas. Nebent kalbėtume apie susibūrimus, kur žmonės susiburia kartu. Kada kalbame apie patalpas, vienareikšmiškai rizika užsikrėsti yra didelė. Tankūs susitikimai nėra gerai, lauke taip pat, ne tik viduje“, – yra sakęs jis.
Profesorius pažymėjo, kad didžiausia rizika užsikrėsti Covid-19 atsiranda būnant mažesniu nei metro atstumu nuo sergančiojo.
„Rizika didžiausia yra metro atstumu, tai yra lašelinis būdas, kada užkrečiama daugiausiai žmonių. Visa kita – aerozolinis būdas – iki 2–4 metrų plinta. Bet lauke, kadangi ventiliacija yra didelė, antrasis būdas mažesnis. Patalpose reikia fokusuotis į tą metro atstumą. Kaukė, kad ir su metru, neapsaugo iki galo, bet sumažina riziką reikšmingai. Kaukių dėvėjimas sumažino infekcijos plitimą, tai yra įrodyta“, – pridūrė V. Kasiulevičius.
Lauke viruso daleles nuneša vėjas
Savo nuomonę dėl kaukių dėvėjimo lauke yra išsakęs ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas.
„Pagrindinis veiksnys, ką jau turėjome suprasti, kad užsikrėsti galima tik nuo sergančio žmogus, kuris pats nežino, kad serga, dėl kartu su jo iškvepiamu oru išskiriamo viruso. Jei nebus to žmogaus šalia, jei neįkvėpsi to žmogaus iškvepiamo oro, jei jo neprikvėpuosi daug, tai ir nesusirgsi. Todėl ir yra pagrindinis reikalavimas laikytis atstumo. O kai to neišeina laikytis, būtina dėvėti kaukę ir būti šalia asmens kuo trumpiau.
Lauke gi vėjas greitai nuneša viruso daleles, veikia ultravioletiniai spinduliai. Aišku, jų žiemą mažiau, tad viruso plitimo sąlygos geresnės. Bet jei kalbama apie visuotinį kaukių dėvėjimą, tai, nežinau, ar žmogui sportuojant, einant parke jos reikia. Jeigu tu vienas eini gatve, tai viena. Jei prieini prie kito žmogaus ir nori su juo pasikalbėti, tada turėtum užsidėti kaukę. Galiu tik dar kartą priminti, kad svarbus priemonių kompleksas, viena kuri jų savaime apsaugos neduoda. Nors atrodo, kad tai žinoma ir kartojama jau ilgai, panašu, kad per mažai to nebus“, – kalbėjo jis.
