Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Prezidentūroje susitiko su Sveikatos ekspertų tarybos nariais. Jie pateikė savo rekomendacijas dėl Covid-19 plitimo suvaldymo.
Pikas jau netrukus
Kaip ketvirtadienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta, naujausios mokslininkų prognozės dėl viruso plėtros rodo, kad piko galime sulaukti artimiausiu metu.
„Kaip žinote, situacija išlieka sudėtinga, tačiau tuo pačiu metu įvairūs prognostiniai modeliai rodo, kad užsikrėtimų pikas gali būti pasiektas po 7 ar 14 dienų.
<...> Akivaizdu, užsikrėtimų išaugimas praėjusį savaitgalį koregavo prognozes į neigiamą pusę. Bet tuo pačiu metu pikai matomi horizonte. Yra tikėtina, jeigu karantino sąlygos išliks efektyvios, jų bus laikomasi, pandemijos pikas gali būti pasiektas po 7–14 dienų“, – žurnalistams sakė S. Krėpšta.
Jam antrino ir duomenų valdymo ekspertas dr. Vaidotas Žemlys-Balevičius, pažymėjęs, kad kol kas epidemijos situacija Lietuvoje negerėja.
„Nors karantinas prasidėjo, mes dar kol kas nematome visų laukiamo atvejų kritimo. Scenarijai prognozių rodo, kad pikas dar bus lapkričio 27 d. Jei karantino priemonės bus veiksmingos, tuomet nuo to piko bus sumažėjimas“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Žemlys-Balevičius.
Norėtų sekti naują rodiklį
Mokslininkų grupė prezidentūroje pasiūlė sekti naują rodiklį, kuris parodytų, kiek vienas Covid-19 virusu sergantis asmuo gali užkrėsti kitų.
„Jeigu epidemija būtų nevaldoma, Covid-19 tas rodiklis yra maždaug tarp 2,5–3, o šiuo metu dėl taikomų priemonių jis yra 1,37. Kai jis nukris žemiau vieneto, matysime, kad epidemija slopsta, nes tada vienas užsikrėtęs užkrečia mažiau žmonių“, – sakė V. Žemlys-Balevičius.
Kol minėtas rodiklis nenukris žemiau vieneto, kalbėti apie karantino pabaigą negalime.
„Kalbėti apie karantino pabaigą bus galima, kai mes pamatysime atvejų kritimą ir tas reprodukcinis skaičius nukris žemiau vieneto. Kol kas to mes nematome. Tai kalbėti apie trumpesnį karantiną mes tikrai negalime“, – pridūrė duomenų valdymo ekspertas.
Rekomenduoja atverti duomenis visiems
Taip pat prezidentūroje aptartas ir duomenų kokybės klausimas. S. Krėpšta akcentavo, jog šiuo metu trūksta kokybiškų duomenų dėl sergamumo Covid-19.
„Neturint gerų duomenų, apsunkinamos galimybės reaguoti ir imtis efektyviausių priemonių. Taryba pateikė konkrečias rekomendacijas, kaipgi duomenys būtų tvarkomi tobuliau, profesionaliau, kad ateityje krizės valdymas būtų efektyvesnis“, – sakė prezidento patarėjas.
Anot V. Žemlio-Balevičiaus, netikslūs duomenys neleidžia tiksliai nustatyti, kodėl epidemija kyla ar kaip geriau su ja tvarkytis. Todėl mokslininkai pateikė savo rekomendacijas prezidentūrai.
„Pagrindinės rekomendacijos, kad kuo daugiau visuomenei būtų skelbiama duomenų, kad jie būtų atviri, laisvai prieinami ir kad jie būtų skelbiami kiekvieną dieną nustatytu laiku, ir kad būtų vienas vienintelis šaltinis ir nebūtų diskusijų, kokie tie duomenys iš tikrųjų yra.
Taip pat rekomendacija yra, kad būtų įdiegtos automatinės duomenų kokybės kontrolės, kad nebūtų apmaudžių klaidų, kai, pavyzdžiui, ligoninės nepateikia duomenų arba pateikia neteisingą ligonių skaičių ir tada mes matome netikrą situaciją“, – sakė V. Žemlys-Balevičius.
Daugiau nei 1,5 tūkst. atvejų
Per pastarąją parą Lietuvoje patvirtinti 1553 nauji Covid-19 ligos atvejai, nuo koronaviruso mirė devyni žmonės, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
Dėl kitų priežasčių mirė 11 užsikrėtusiųjų.
Nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 29 tūkst. 812 asmenų, 22 tūkst. 382 – tebeserga, 7096 – pasveiko.
Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 244 žmonės, dėl kitų priežasčių – 91 užsikrėtusysis.
Izoliacijoje šiuo metu yra 84 tūkst. 24 žmonės.
Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje registruoti 433 įvežtiniai atvejai.
Praėjusią parą ištirti 14 tūkst. 455 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso. Iš viso iki šiol ištirta 1 mln. 146 tūkst. 969 ėminių.
Subūrė tyrėjų grupę
Sveikatos ekspertų taryba analizuoja, vertina ir teikia atsakingoms institucijoms rekomendacijas dėl viruso plitimo stabdymo. Taip pat siekia užtikrinti, kad pandemijos valdymo planai būtų efektyviai įgyvendinti, formuojantis naujai valdančiajai daugumai ir keičiantis Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybei.
Ekspertų grupės veikla organizuojama trimis – Situacijos analizės ir kiekybinio vertinimo, Visuomenės sveikatos priemonių, Asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir asmenų gydymo – pogrupiais, taip ieškoma atsakymų į svarbiausius su pandemijos valdymu ir žmonių sveikatos apsauga susijusius klausimus.
