Parlamentarai iš Estijos bei Latvijos labai nenoriai šneka apie paramą Lietuvai, šiai siekiant pratęsti antrojo Ignalinos atominės elektrinės (IAE) reaktoriaus veiklą.
„Kalbėdami apie energetinį saugumą mes turime du aspektus: vienas apima mūsų pačių resursus (čia galima kalbėti apie Ignaliną), o kitas labai labai svarbus - integraciją į Europos (UCTE - BNS) sistemą. Tai reiškia, kad turime Lietuvai ir Estijai itin svarbią užduotį - sujungti mūsų energetines sistemas“, - žurnalistams po bendro trijų šalių parlamentinių komitetų posėdžio trečiadienį Vilniuje sakė Estijos Nacionalinės gynybos komiteto pirmininkas Mati Raidma.
Politikas pabrėžė, jog estai turi ir kitų alternatyvų - tai yra jungtis į Suomijos elektros energetinę sistemą, todėl esą dabar yra laukiama, kol Lietuva baigs debatus apie Ignaliną.
Kolegai iš Estijos antrino ir Latvijos Seimo Gynybos, vidaus reikalų ir korupcijos prevencijos komiteto vadovas Juris Dalbins. Pasak jo, latviai klausimą apie energetinį saugumą labiau supranta ne kaip IAE klausimą, o kaip pastangas Baltijos šalių energetines sistemas sujungti su Europa.
„Latvijos pusė nesako, kad remia viena ar priešinasi kažkam kitam. Mūsų pozicija yra sukurti bendrą (energetinę - BNS) sistemą kartu su jumis. Iki šiol energetinis saugumas buvo daugiau mažiau kiekvienos atskiros šalies reikalas, bet dabar turime mąstyti drauge, nes energetiniai resursai yra kur yra, todėl mes turime mąstyti, kaip gaminti naujus, kaip naudoti jau turimus. Tai yra ateities klausimas“, - kalbėjo Latvijos atstovas.
Tuo metu Lietuvos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Algimantas Matulevičius sakė, kad po bendro posėdžio su kolegomis iš Latvijos ir Estijos parlamento giminingų komitetų jis supratęs, jog Lietuva turi kuo greičiau pradėti kaimynų ir visos Europos Sąjungos (ES) informavimo kampanijos apie IAE saugumą.
„Mes supratome dar ir tokį dalyką, kad mes, lietuviai, turime dar nemažai padaryti, kad įtikintume ne tik kaimynus, bet ir kitus, kurie toliau yra, kad Ignalina yra saugi, jinai ne ta, kuri buvo prieš 10-15 metų. Pasirodo nepilnai šita informacija yra paskleista, tai čia yra darbas lietuviams“, - svarstė NSGK pirmininkas.
Lietuva kartu su Estija, Latvija ir Lenkija ketina statyti naują atominę jėgainę ir elektros „tiltus“ su Lenkija bei Švedija. Tačiau naujoji elektrinė gali būti pastatyta ne anksčiau nei 2016-18 metais, todėl Lietuva norėtų pratęsti antrojo IAE reaktoriaus veiklą, kuri turėtų būti sustabdyta 2009 metų pabaigoje.
Lietuva uždaryti IAE įsipareigojo stodama į ES, įsipareigojimas užfiksuotas stojimo sutartyje.
Baltijos šalių energetinio, taip pat kibernetinio saugumo problemos buvo aptartos bendrame Lietuvos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK), Latvijos Seimo Gynybos, vidaus reikalų ir korupcijos prevencijos komiteto bei Estijos parlamento Nacionalinės gynybos komiteto posėdyje Vilniuje.
Lietuviai, be kita ko, iš kolegų sėmėsi patirties, transformuojant šauktinių kariuomenę į profesionaliąją, nes Lietuva artimiausiu metu ketina panaikinti privalomąją karinę tarnybą ir pereiti prie profesionalios ir savanoriškos tarnybos.
