Dėl galimo nuteistųjų papirkinėjimo Seimo narys Petras Gražulis kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, generalinį prokurorą Darių Valį bei Seimo Žmogaus teisių komitetą.
„Ikiteisminiai tyrimai pradėti, tačiau iki šiol nutylima apie skaudžiausias šio reiškinio puses ir Teisingumo ministerijos su Liberalų sąjūdžio deleguotu ministru Remigijumi Šimašiumi priešakyje neveiksnumą, kontroliuojant bausmių vykdymo įstaigas“, – sako P. Gražulis.
Jo nuomone, atsakingoms institucijoms aiškintis reikėtų ne tik galimą balsų pirkimo faktą, bet ir tai, kodėl ir kokiu mastu smurtaujama įkalinimo vietose, jeigu nuteistieji savo balsą sutinka atiduoti tik už tai, kad rinkimų dieną nebūtų mušami ar gautų arbatos pakelį, bei tai, kas iš kalėjimo administracijos sudarė sąlygas papirkinėti nuteistuosius.
„Liberalų sąjūdžio rinkiminės programos šūkiai “daugiau pagarbos kiekvienam žmogui„ ir pažadai išgyvendinti smurtą Lietuvoje visiškai neatitinka jų vykdomos politikos, jeigu pažaboti smurto jie nesugeba net lokalizuotose vietose, tokiose kaip įkalinimo įstaigos. Kyla klausimas, kas iš tikrųjų dedasi bausmių atlikimo vietose, jeigu taip paprastai galima nupirkti balsą nuteistojo, negalinčio turėti jokio kontakto su išoriniu pasauliu be įkalinimo įstaigos darbuotojų žinios“, – stebisi parlamentaras P. Gražulis.
„Tvarkiečio“ P. Gražulio tvirtinimu, atsakomybę už tai turėti prisiimti Teisingumo ministerija, o pirmiausia – teisingumo ministras R. Šimašius bei Kalėjimų departamento direktorius, kurį, beje, į pareigas skiria ir iš jų atleidžia pats teisingumo ministras ir kuriam Kalėjimų departamento direktorius už savo veiklą yra atskaitingas.
Pasak Seimo nario P. Gražulio, ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos privalo išsiaiškinti ir tai, kodėl rugsėjo 27 bei 29 dienomis daryti įrašai, kuriuose užfiksuotos derybos dėl galimo rinkėjų papirkinėjimo įkalinimo įstaigose, į viešumą pateko tik įvykus rinkimams, t. y. spalio 15-osios rytą, kai rinkėjai savo valią jau buvo pareiškę. Parlamentarui kyla klausimas, kas yra šio galimo nusikaltimo bendrininkai, kurių dėka vaizdo medžiaga, galinti lemti rinkimų baigti, buvo slepiama iki rinkimų pabaigos?
„Betvarkė mūsų laisvės atėmimo vietose primena nesenus įvykius Gruzijoje, kur išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip kalėjimo sargybiniai ir policininkai smurtauja prieš kalinį, kankina nuteistuosius. Skirtumas tik tas, kad ten prisiimdami politinę ir moralinę atsakomybę atsistatydino net du ministrai, o mūsų šalyje atsakingų valdininkų kėdės nepajudinamos. Matyt, po pareigūnų abejingumo kauke slepiasi tikrieji smurto mastai laisvės atėmimo vietose Lietuvoje, galbūt net didesni ir žiauresni nei Gruzijoje“, – tvirtina „tvarkietis“ P. Gražulis.
