LVAT atstovė Neringa Lukoševičienė BNS sakė, kad kreiptasi į Konstitucinį Teismą, jo prašoma išaiškinti, ar Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo prašoma ištirti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja tai, kad Vyriausybės įstatyme nenumatyta materialinė ministro atsakomybė už ministerijos vidaus administravimą, pavyzdžiui, skiriant tarnybines nuobaudas, valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Taip pat prašoma ištirti ir Valstybės tarnybos įstatymo atitiktį Konstitucijai dėl to, kad jame nenustatyta sąlyga, jog ministrams taikomi šio įstatymo straipsniai, įtvirtinantys materialinę atsakomybę už tiesioginę materialinę žalą, padarytą valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai neteisėta kalta veika atliekant ministerijos vidaus administravimą.
Byla LVAT buvo nagrinėjama pagal R.Palaičio skundą.
2015 metų lapkričio 17 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas iš dalies patenkino Generalinės prokuratūros ieškinį ir iš eksministro Vidaus reikalų ministerijai priteisė 15 tūkst. 907 eurus turtinei žalai atlyginti.
Generalinė prokuratūra iš buvusio vidaus reikalų ministro prašė išieškoti 61 tūkst. 805 eurus. Jos teigimu, tokį nuostolį ministerija patyrė dėl neteisėtų, tyčinių, sąmoningų buvusio vidaus reikalų ministro R.Palaičio veiksmų, kai šis iš pareigų atleido Valstybės tarnybos departamentui vadovavusį Osvaldą Šarmavičių.
Šiame teismo sprendime rašoma, kad skirdamas O.Šarmavičiui tarnybines nuobaudas, R.Palaitis turėjo ir galėjo suprasti, jog nuobauda nėra proporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui ir sunkumui, yra neadekvati, todėl neteisėta.
Kaip skelbė teismas, priimant 2010 metų kovo 9 dienos įsakymą dėl O.Šarmavičiaus atleidimo iš pareigų, tų metų sausio 25 dieną jau buvo paskelbtas teismo sprendimas, „kuris nors ir nebuvo įsiteisėjęs, pakankamai apdairiam ir rūpestingam asmeniui turėjo sukelti abejonių, ar yra teisinis pagrindas taikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą“.
Nuo 2002 metų departamentui vadovavusį O.Šarmavičių tuometinis vidaus reikalų ministras R.Palaitis atleido 2010 metų kovo mėnesį, bet 2011 metais teismas nurodė jį grąžinti į pareigas ir sumokėti kompensaciją už priverstinę pravaikštą. VRM teismo nurodymą įvykdė.
Generalinė prokuratūra į teismą dėl ministerijai padarytos žalos kreipėsi gavusi Valstybės kontrolės prašymą. Savo išvadose Valstybės kontrolė konstatavo, kad Vidaus reikalų ministerijai pavaldus Valstybės tarnybos departamentas neteisėtai panaudojo valstybės biudžeto lėšas atleisto ir teismo sprendimu grąžinto į darbą darbuotojo – O.Šarmavičiaus – darbo užmokesčiui už priverstinės pravaikštos laiką, piniginei kompensacijai už nepanaudotas atostogas ir neturtinei žalai apmokėti bei neteisėtai atleistos darbuotojos išeitinei išmokai apmokėti.
Anot prokurorų, padarytus nuostolius turi atlyginti R.Palaitis, netinkamai atlikęs vadovo pareigas. Jų tvirtinimu, R.Palaičio siekis bet kokia kaina ir rizika atleisti O.Šarmavičių iš pareigų buvo akivaizdus, nes per pusmetį jo atžvilgiu buvo pradėti septyni tarnybiniai patikrinimai, tad buvusio ministro veiksmai buvo sąmoningi ir tyčiniai.
Nepaisant to, kad teismas nurodė O.Šarmavičių grąžinti į pareigas 2011 metų rugsėjį, pirmąją darbo dieną jis pateikė atsistatydinimo pareiškimą. Po Seimo rinkimų pasikeitus politinei daugumai ir Vyriausybei, 2013-ųjų sausį socialdemokratas vėl buvo paskirtas Valstybės tarnybos departamento direktoriumi ketverių metų kadencijai.
Šiemet vasario 1 dieną Vyriausybė atleido Valstybės tarnybos departamento vadovą O. Šarmavičių pasibaigus kadencijai. Jis buvo vienas ilgiausiai pareigas ėjusių vyriausybinės institucijos vadovų.
Jis departamentui su pertraukomis vadovavo nuo 2002-ųjų.
Nuo 2013 metų Valstybės tarnybos departamentas pavaldus nebe Vidaus reikalų ministerijai, o Vyriausybei, todėl dėl jo atleidimo ir naujo vadovo skyrimo sprendžia ministrų kabinetas.
