Pirmoje instancijoje vyras pasiekė nedidelę pergalę. Šiaulių apygardos teismas nusprendė, kad Leono ieškinys yra tenkinamas iš dalies. Vyrui iš Radviliškio ligoninės priteista 1320 eurų turtinės ir 4 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas.
Bet tada abi pusės nusprendė kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą. Leonas V. prašė priteisti būtent tokias sumas, kokių prašė ieškinyje, o Radviliškio ligoninė siekė, kad būtų priimtas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys atmestas kaip nepagrįstas. Taip pat, kad ieškovas būtų įpareigotas sumokėti 2920 eurų bylinėjimosi išlaidas.
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad Leono V. ieškinys iš tiesų yra nepagrįstas. Todėl vyras ne tik prarado pirmos instancijos teismo priteistą turtinę ir neturtinę žalą, bet ir buvo įpareigotas apmokėti ligoninės patirtą žalą samdant advokatą.
Kaltino medikus aplaidumu
Bylinėjimasis tęsėsi beveik dvejus metus. Dėl patirtos žalos netekus brolio Leonas V. į teismą kreipėsi dar 2019 m. balandžio 23-ąją.
Ieškinyje nurodė, kad žala jam buvo padaryta dėl netinkamai suteiktų medicinos paslaugų, kas lėmė brolio mirtį.
Šis 2016 m. spalio 17 d., 2 val. 06 min., greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo atvežtas į Radviliškio ligoninės Priėmimo–skubios pagalbos skyrių dėl jaučiamo nuolatinio skausmo pilvo apačioje.
Tačiau budintis gydytojas, 2 val. 40 min. apžiūrėjęs vyrą, tik paskyrė vaistus ir nurodė jam vykti į namus. Tą pačią dieną, 2016 m. spalio 17-ąją, ypač sunkios būklės Leono V. brolis vėl buvo atvežtas į Radviliškio ligoninę.
Šįkart vyras atvežtas dėl nepatikslintos komos ir galvos traumų. Po kelių valandų jis buvo pervežtas į Respublikinės Šiaulių ligoninės kardiologinę reanimaciją. Bet po 4 dienų vyras ligoninėje mirė.
Brolio netekęs vyras neabejojo, kad ligoninės darbuotojų tyčinis medicinos normų pažeidimas, kuomet gydytojas per pirmą apžiūrą neatliko pilvo apačios skausmo diferencinės diagnostikos, neskyrė tyrimų diagnozei patvirtinti arba patikslinti, lėmė žmogaus mirtį.
Leonas piktinosi, kad gydytojas išleido brolį namo gydytis ambulatoriškai, neįvertino, kokio stiprumo skausmą jis jautė išvykdamas iš ligoninės.
Grįžęs namo brolis ir toliau jautėsi blogai, dėl patiriamo nežmoniško skausmo, kurį, kaip vėliau paaiškėjo, lėmė ūmus vidinis kraujavimas, išseko ir, daugybę kartų namuose daužydamasis į kietus ir bukus daiktus, susižalojo galvą, dėl ko vėliau ir mirė.
Tokias faktines aplinkybes, Leono vertinimu, patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga bei joje pateiktos specialistų išvados.
Vyras teismo posėdyje papildomai nurodė, kad jis ir miręs brolis buvo dvyniai, todėl vien dėl to žymiai sunkiau išgyvena netektį. Po brolio mirties pablogėjo jo sveikata, nes dar iki šio įvykio Leonui buvo nustatytas neįgalumas.
Vyras tvirtino, kad jų santykiai buvo labai artimi, jie nuolat būdavo kartu, todėl prašo priteisti 30 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą. Maža to, baigiamųjų kalbų metu savo reikalavimą dar kartą patikslino, nurodydamas, kad prašo priteisti iš atsakovės jau net 360 tūkst. eurų.
Ligoninės pozicija
Atsakovė Radviliškio ligoninė apeliaciniame skunde prašė Šiaulių apygardos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kas apeliacinėje instancijoje ir buvo padaryta.
Ligoninės atstovai teigė, kad nustatant, ar teikdami pacientui medicinos paslaugas, atsakovės darbuotojai elgėsi maksimaliai atidžiai, kvalifikuotai, rūpestingai ir kokias pasekmes suteiktos paslaugos galėjo sukelti, prioritetas turėjo būti teikiamas atitinkamos srities specialistų padarytoms išvadoms.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos yra nustatyta, kad paciento mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, kraujui išsiliejus po galvos smegenų kietuoju dangalu. Nukentėjusiojo mirtį nulėmė galvos smegenų trauma įvykusi maždaug 10 dienų laikotarpyje.
Anot ligoninės atstovų, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirta ir analizuota, kiek būtent paciento sveikatos būklė lėmė traumos patyrimą ir kiek jai tiesioginę įtaką turėjo gydytojo sprendimas išleisti pacientą namo.
Medikų atstovų teigimu, taip ir nebuvo išaiškintas ir atskleistas visas paciento susižalojimo mechanizmas. Teigiama, kad pacientas mirė ne dėl atsakovės veiksmų, bet dėl nelaimingo atsitikimo – patirtos galvos traumos.
Pridurta, kad ligoninė nepažeidė rūpestingumo, atidumo standartų, o teismo prielaida, kad atsakovė turėjo tikslinti pirminę diagnozę, atlikti papildomus tyrimus, yra nepagrįsta.