Šiaulių miesto savivaldybės valdoma bendrovė „Šiaulių energija“ statys 20 MW biokatilą. Tokio pat galingumo biokatilą pasistatys ir nepriklausomas šilumos tiekėjas, Jo gaminamą šilumą pagal įstatymą privalės supirkti „Šiaulių energija“. Dėl tokios konkurencijos šilumos rinkoje tvyro priešiškos nuomonės.
PRIEŠ
Privatininkas krausis milijonus litų
Artūras VISOCKAS, nepriklausomas Tarybos narys, vakar surengtoje spaudos konferenciją tvirtino, kad Taryba pritarė „Šiaulių energijos" 20 MW biokatilo statybai ir nesigilino, kokią įtaką šilumos ūkiui turės nepriklausomo šilumos gamintojo atėjimas į rinką:
– „Šiaulių energija“ atiduoda 20 procentų šilumos gamybos rinkos privačiam tiekėjui ir yra pasirengusi jam brangiai mokėti už gaminamą šilumą. Maždaug tiek, kiek sudaro jos pačios sąnaudos šilumai gaminti.
Kūrenant biokurą šilumos gamybos sąnaudos sudaro 6,05 cento už kilovatvalandę.
2013 metų lapkritį, kai nepriklausomas tiekėjas jau bus pasistatęs biokatilą, jo gaminama šiluma bus superkama po 12,09 cento už kilovatvalandę. 2014 metais, kai „Šiaulių energija“ turės naują biokatilą, – po 9,85 cento už kilovatvalandę.
Vienas šilumos kainos centas neša 1 milijoną litų pajamų.
Privatininkas uždirbs milijonus, o šilumos kaina gyventojams nemažės.
Išeitis būtų pačiai „Šiaulių energijai“ statyti ne 20 MW, o 40 MW galingumo biokatilus. Tai gali priversti privatininką persvarstyti savo planus. Kitaip privatininkas, susikrovęs milijonus ir toliau statydamas biokatilus, gali tapti pagrindiniu šilumos tiekėju. „Šiaulių energijai“ gresia stekenimas ir privatizavimas.
Nesuprantu, miesto socialdemokratų pozicijos, nes jų lyderis premjeras Algirdas Butkevičius neigiamai vertina savivaldybes, kurios šilumos gamybą perduoda privatiems ūkio subjektams.
Turi keistis miesto Tarybos sprendimas, kuriuo pritarta projektui. Turi būti sudaryta darbo grupė, to yra prašę ir visuomenininkai.
Iš to, kas iki šiol teikta Tarybos nariams, negalima spręsti, kokią naudą gyventojams, Savivaldybei ir pačiai „Šiaulių energijai“ duos nepriklausomo šilumos gamintojo veikla.
UŽ
„Kyšo privatininko ausys“
Meras Justinas Sartauskas tikina, kad tik 20 MW „Šiaulių energijos“ biokatilo projektas gali mažinti šilumos kainą:
– Jeigu ir statytume 40 MW galingumo biokatilą, privatininkas vis tiek statytų savo 20 MW biokatilą. Jo gaminamą šilumą reikės supirkti, o tas mūsų dar vienas 20 MW katilas stovėtų tuščias.
Dėl didesnių investicijų šilumos kaina būtų didesnė.
Pastačius 40 MW katilą mažėtų šilumos kainos kintamoji dedamoji, tačiau didėtų pastovioji dedamoji ir kartu galutinė šilumos kaina vartotojams. Tokia yra kainos skaičiavimo metodika.
Privatininkas visiškai nesuinteresuotas mažinti šilumos kainą gyventojams. Jam rūpi, kad investicija kuo greičiau atsipirktų.
Įstatymai neleidžia tikrinti privatininko gaminamos šilumos savikainos, tik įpareigoja ją supirkti. Kainų komisija nepriklausomų šilumos gamintojų kainų nereguliuoja.
Vienintelis lakmuso popierėlis superkant privatininko gaminamą šilumą yra „Šiaulių energijos“ gaminamos šilumos kainos kintamoji dedamoji. O vienintelė sąlyga – ji turi būti perkama pigiau.
Už priešinimosi projektui kyšo privatininkų ausys. Kuo ilgiau gaišime, kuo ilgiau „Šiaulių energija“ nepastatys naujo biokatilo, tuo daugiau pelno privatininkai susikraus.
Pastačius naują katilą šilumos kainos kintamoji dedamoji sudarys 7,73 cento. Iš privatininko šiluma jau būtų superkama, pavyzdžiui, už 7,7 cento. Ta kaina priartėtų prie šilumos gamybos iš biokuro kainos.
Monopolija yra draskoma, bet „Šiaulių energija“ nebus privatizuojama.
Teoriškai ir šimtas privatininkų gali atsirasti, jie tarpusavyje konkuruos, kainą muš, o „Šiaulių energija“ tik rankomis plos.
Jeigu privatininkas taps pagrindiniu šilumos tiekėju, tieks šilumą pigiau nei „Šiaulių energija“. Jos katilai bus stabdomi. Tačiau liks rezerviniai, kad bet kuriuo momentu galėtų pradėti veikti.
