Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrai penktadienį suteikė Europos Komisijai mandatą derėtis dėl visų bloko piliečių bevizių kelionių į Jungtines Valstijas sąlygų ir patvirtino derybų gaires.
Derybos dėl bevizio režimo su JAV nuo šiol vyks vadinamuoju „dviejų bėgių“ principu. Komisija derėsis dėl jai priskirtų priemonių, o už kitas bus atsakingos pačios valstybės, pranešė Vidaus reikalų ministerija.
Dauguma senųjų ES valstybių jau dalyvauja JAV vizų atsisakymo schemoje, bet Graikija ir dauguma iš 12 nuo 2004-ųjų prisijungusių valstybių, tarp kurių ir Lietuva, - ne.
Dėl minėto mandato Europos Komisija galės derėtis viso 27 valstybių bloko vardu ir aiškintis Vašingtono sąlygas tokiam susitarimui.
Prognozuojama, kad kai kurių šalių dvišalės derybos su JAV gali būti baigtos iki rudens. Tikimasi, kad suteikus mandatą Komisijai, jos gerokai paspartės. Prisiminę derybas dėl narystės Šengeno erdvėje, ES ministrai pripažino, kad veikiant vieningai galima pasiekti net ir sunkiausių tikslų.
Rudenį bus sprendžiamas ir Lietuvai itin svarbus klausimas, ar šalis atitinka bevizio režimo reikalavimus.
Prieš mėnesį Vašingtone buvo pasirašytas Lietuvos ir JAV tarpusavio supratimo memorandumas dėl JAV vizų atsisakymo programos reikalavimų ir papildomų saugumo kriterijų įgyvendinimo. Dokumento pasirašymas yra laikomas vienu paskutinių žingsnių prieš gaunant Lietuvai bevizių kelionių į JAV galimybę.
Tarpusavio supratimo memorandumas - tai politinių ketinimų dokumentas, liudijantis abipusį pasiryžimą pradėti glaudų bendradarbiavimą, kad Lietuva kuo greičiau galėtų prisijungti prie JAV bevizio režimo programos.
Memorandumas patvirtina šalių pasirengimą sustiprinti teisėsaugos įstaigų bendradarbiavimą, siekiant padidinti readmisijos priemonių efektyvumą, pagerinti oro uostų saugumo kontrolę, užtikrinti keitimąsi informacija apie pamestus asmens dokumentus ir grėsmę visuomenės saugumui galinčius kelti asmenis. Bus siekiama sudaryti vienodas įvažiavimo sąlygas abiejų šalių piliečiams.
Lietuvos URM pažymi, kad šis memorandumas dar nėra sutartis, skelbianti bevizio režimo pradžią.
Lietuva vienašališkai panaikino vizų režimą JAV piliečiams 1994 metais.
Viena iš JAV nustatytų sąlygų beviziam režimui gauti yra reikalavimas, kad atmestų paraiškų vizai gauti kiekis neviršytų 10 proc. ribos. 2006 metais šis Lietuvos rodiklis buvo 27,7 proc., tuo tarpu pernai, pasak URM sekretoriaus Oskaro Jusio, Lietuvoje riba nebuvo peržengta. Tačiau ją viršijo užsienyje gyvenantys lietuviškų pasų savininkai, kurie taip pat gali prašyti JAV vizos.
Apie 400 tūkst. tautiečių gyvena užsienyje, didžioji dalis - Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje.
Nemažai emigrantų, prašydami JAV vizų, negali pateikti pažymų, jog turi gerą tarnybą, stabilias pajamas ar nekilnojamojo turto. Nesant garantijų, jog jie po kelionės į JAV bus suinteresuoti grįžti į dabartinę savo gyvenamąją vietą, vizų jie dažnai negauna.
Anksčiau nemažai Lietuvos piliečių, gavęs turistines vizas, nelegaliai pasilikdavo JAV dirbti. Tačiau Lietuvai tapus ES nare ir atsivėrus legalioms Vakarų Europos darbo rinkoms bei stabiliai gerėjant šalies ekonominiai padėčiai Amerika tapo kur kas mažiau patraukli uždarbiams ar emigracijai.
Lietuva, siekdama galimybės savo piliečiams be vizų vykti į JAV, jau keletą metų įgyvendina „kelio gairių“ planą, kuris numato galimybę JAV vizų atsisakymo programą ateityje taikyti naujosiomis Europos Sąjungos narėmis tapusių Vidurio ir Rytų Europos valstybių piliečiams.
