Kietai Lietuvą valdyti pasiryžusi išrinktoji Prezidentė Dalia Grybauskaitė vargu ar galės pasinaudoti žadamais dekretais.
„Yra ir dekretų instrumentas, kuriuo dabartinis Prezidentas Valdas Adamkus retai naudojasi. Aš naudosiuosi visais įmanomais įrankiais“, – Lietuvos žiniasklaidai sakė D.Grybauskaitė. Net Didžiosios Britanijos televizijai BBC duotame interviu ji pabrėžė, kad Prezidentas turi galią leisti dekretus, kurie „Vyriausybei yra privalomi“. Ar pati Prezidentė žino, apie kokius dekretus ji kalba?
Antrasis Paksas?
Teisininkas Dainius Žalimas nustebęs: „Apie dekretinį valdymą kalbėjo Rolandas Paksas. Negi D.Grybauskaitė nori būti antrasis Paksas? Jokių dekretų Vyriausybei nebus. Prezidentas negali leisti dekretų tais klausimais, kurie jam nepavesti.“
Kai Prezidentu buvo išrinktas R.Paksas, jo komandos narys Dailis Barakauskas pareiškė: „Prezidentas leis dekretus, skirtus Vyriausybei ir Seimui. Parlamentas gali leisti įstatymus, bet reikia pagaliau prisiminti, kad Lietuvos vadovas yra Prezidentas.“ Tada teisininkai ir žurnalistai išsijuokė iš dekretinio valdymo, ir R.Paksas neišleido nė vieno dekreto, kuriuo būtų bandęs reguliuoti Seimo ar Vyriausybės darbą.
Tiesa, Konstitucijos 85 str. nurodo, kad Prezidentas, „įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus – dekretus“. Bet 84 str. aiškiai surašyti ir 24 įgaliojimai. Pagal juos (skirti ir atleisti pareigūnus bei teisėjus, teikti jų kandidatūras, skirti apdovanojimus, teikti pilietybę ar malonę nuteistiesiems) V.Adamkus irgi rašydavo dekretus. Apie tokius net nebūtų verta specialiai užsiminti.
Būtų darbo Konstituciniam Teismui
Apie neišnaudotą Prezidento galimybę rašyti Vyriausybei dekretus dar prieš šių rinkimų pradžią vienoje televizijos laidoje mintį pamėtėjo buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris.
Dabar jis „Valstiečių laikraščiui“ sakė: „Iš kur aš žinau, apie kokius dekretus kalba D.Grybauskaitė. Mačiau užuominų spaudoje, bet jos pačios negirdėjau. Aš tada ne visai tokiame kontekste pasakiau. Konstitucijoje yra nuostata, kad Vyriausybė vykdo Prezidento dekretus. Ir niekur nėra aiškinta, kokie tie dekretai. Prezidentas visąlaik leidžia kažkokius dekretus, kuriuos privalu vykdyti. Teikia malonę dekretu, teikia pilietybę. Aišku, kad Vyriausybė ir jos įstaigos juos privalo vykdyti. Teisingumo ministerija malonę gavusį asmenį paleidžia iš įkalinimo įstaigos. Čia viskas aišku. Bet ar galėtų būti kokių nors kitokių dekretų, kuriais duodami pavedimai Vyriausybei, koks tų dekretų statusas, kaip jie turėtų būti formuluojami? Tų dekretų nė vienas Prezidentas lig šiol nėra leidęs. Ir jeigu bus nors vienas toks dekretas išleistas, ir jei kils abejonių dėl jo, tada bus galima aiškintis, ar jis ultra vires ar ne ultra vires (viršija įgaliojimus ar ne – red.).“
Pasak E.Kūrio, Lietuvos Prezidentas dekretais tikrai negali valdyti valstybės (kaip Lotynų Amerikoje). Dekretas negali pakeisti įstatymo, dekretas – poįstatyminis aktas.
Prezidentė valdys viską, ką galima
E.Kūris svarsto, gal Prezidentas galėtų dekretu pavesti Vyriausybei ką nors deleguoti į kokią nors darbo grupę. Gal galėtų dekretu prašyti pateikti kokią nors informaciją, įpareigoti atsiskaityti už tam tikrus klausimus. „Tai nebūtų koks nors tiesioginis visuomeninių santykių reguliavimas. Gal Prezidentas įpareigotų Vyriausybę kažkokią informaciją surinkti, pateikti, parengti kokias nors išvadas. Galėtų būti tam tikrų dekretų, kurie nebūtų panašūs į tuos, kuriuos turėjome iki šiol, ir tai būtų visai konstituciška“, – aiškino E.Kūris.
Kokius dekretus nusiteikusi leisti D.Grybauskaitė, jos atstovas spaudai Linas Balsys nežino. „Ji turėjo omenyje, kad išnaudos visus instrumentus. Man atrodo, kad surašyta kur nors Konstitucijoje ar Prezidento įstatyme. Turbūt ji negali išleisti kokio nors nurodymo premjerui A.Kubiliui: daryk taip arba anaip. Reikia pasižiūrėti teisiškai, kas apibrėžiama po tuo dekretu. Jeigu yra galimybė jį išleidžiant ką nors reguliuoti ar pareikšti, tai ji naudosis ir tuo. Bet principinė politinė nuostata – kad D.Grybauskaitė kišis ir valdys visur, kur jai galima“, – sakė atstovas spaudai.
Pasak L.Balsio, kai Vyriausybė liepos 12 d. suteiks įgaliojimus Prezidentei, ji gali netvirtinti Vyriausybės tol, kol nebus sutarta dėl pokyčių, kuriuos ji pasiūlys A.Kubiliui. L.Balsys nežino, ar tie pasiūlymai bus rašomi dekretu, bet pabrėžė, kad D.Grybauskaitės tikslas – vienyti politines jėgas. „Jei Prezidentė, kaip tarpininkė, su visais susitars, per ją visi ras bendrą kalbą, tai nereikia ir jokio dekreto“, – mąstė jis.
Jei yra sutarimas, tai nereikia dekretu prašyti ir informacijos apie „Leo LT“ išformavimo galimybes.
Išmokų dekretais nereguliuos
Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas pareiškė, kad vienas pirmųjų Prezidentės D.Grybauskaitės dekretų bus dėl neišvengiamo socialinių išmokų mažinimo. „Tikrai ne, – atkirto E.Kūris. – Mokesčiai ir privalomi mokėjimai turi būti reguliuojami įstatymais. Pagal Konstituciją – tai Seimo kompetencija. Prezidentas, aišku, gali inicijuoti įstatymo pataisas.“
L.Balsys irgi patvirtino, kad D.Grybauskaitė dekretais neduos nurodymų mažinti socialines išmokas arba panaikinti „Sodros“ mokestį menininkams. „Nesuprantu, kokiais čia dekretais galima valdyti. Aš pasitikslinsiu, kas yra dekretas. Maža ką sako V.Uspaskichas. D.Grybauskaitė nežada kaip Putinas valdyti dekretais. V.Uspaskichas gal gerai žino, kaip Rusija valdoma, bet ne Lietuva“, – svarstė D.Grybauskaitės atstovas spaudai.
Lina Pečeliūnienė
