Įstatymą siūloma papildyti nauju straipsniu, nustatančiu asmens pareigą deklaruoti gyvenamąją vietą bei nurodančiu visas šios pareigos išimtis. Numatytas baigtinis asmenų, kurie gali būti įtraukti į neturinčių gyvenamosios vietos piliečių apskaitą, sąrašas ir maksimalūs terminai, kuriam laikui asmenys į apskaitą gali būti įtraukiami.
Tokios pataisos užkirstų kelią galimam piktnaudžiavimui, kai socialiai aktyvūs ir realią gyvenamąją vietą turintys žmonės deklaruoja jos neturintys. Pasak pataisų rengėjų, nereti atvejai, kai taip elgdamiesi jie siekia naudos sau ar artimiesiems: socialinių išmokų, kompensacijų ar kitų lengvatų valstybės sąskaita.
Taip pat siūloma įvesti paprastesnę ir patogesnę gyvenamosios vietos deklaravimo tvarką nuomininkams. Numatyta galimybė vietoj patalpos ar pastato savininko sutikimo pateikti kitą dokumentą, patvirtinantį asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate: nuomos sutartį, panaudos sutartį, kitus dokumentus. Taip siekiama išvengti atvejų, kai savininkas nenori ar nesutinka, kad jo būste gyvenantis nuomininkas deklaruotų savo gyvenamąją vietą.
Pakeitus įstatymo nuostatas terminas, per kurį asmuo privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą, pailgėtų nuo 7 iki 15 darbo dienų. Projekte taip pat siūloma aiškiau išdėstyti deklaravimo tikslus, reglamentuoti gyvenamosios vietos deklaravimą elektroniniu būdu. Dar vienas tikslas – kad duomenys apie gyventojus ir jų deklaruotą gyvenamąją vietą būtų tikslesni ir patikimesni.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisų projektas kartu su atitinkamais Administracinių teisės pažeidimų kodekso bei Vietos savivaldos įstatymo pakeitimais teikiamas svarstyti Seimui.
