Prie keltuvo į Gedimino kalną, aplankyti Lietuvos simbolio, lankytojų eilė rikiuojasi nuo pat ryto. Ir nors turistų srautu nacionalinis muziejus pasidžiaugti gali, įmonių, panorusių dalyvauti Gedimino kalno tvarkymo konkurse, atsirado tik dvi. Tiesa, vienos iš jų pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis reikalavimų. Beje, prieš metus konkursas apskritai žlugo. Tąkart savo kalno tvarkymo planus pateikė tik viena kompanija. Šį kartą rankomis pavyko sukirsti su bendrove „Hidroterra“. Galutinį Gedimino kalno tvarkymo projektą kompanija turės parengti už 2.18 mln. eurų.
„Pagal sutartį mes turime parengti tris variantus. Jie bus viešinami visuomenei, tiek muziejui, tiek savivaldybei, tiek suinteresuotoms institucijoms, pagal kurį atrinktą vieną variantą – tvarkybos darbų bus padarytas techninis projektas, gautas leidimas statyboms darbams ir muziejus galės pasirinkti rangovą, kuri atliks statybos darbus“, – sako muziejaus direktoriaus pavaduotoja Eglė Pekarskaitė.
Žadama, jog pirmiausia dėmesys bus skiriamas pietrytinei kalno daliai, kur išlieka didžiausia nuošliaužų grėsmė. Atlikti tyrimus ir pateikti planus kaip galutinai sutvarkyti šį šlaitą, rangovai turės per ateinančius devynis mėnesius. Tuo pat metu bus rengiami planai ir likusiai kalno daliai sutvarkyti. Tam laiko skirta kiek daugiau – 15 mėnesių. Nors laiko ir nemažai, „Hidroterros“ vadovai pripažįsta, kad prieš akis laukia nemaži iššūkiai, o projekto sėkmę gali lemti ir dangaus malonė.
„Kalbu pagrinde apie kritulius. Jeigu turėsime gausiai kritulių ir sakysim situacija pradės keistis ir sakysim, kad negalėsim atlikti tų tyrimo darbų, kuriuos planuojame padaryti dar iki šios žiemos – tai yra pagrindinis veiksnys, kuris gali pristabdyti arba tie darbai gali pradėt strigt“, – pasakoja „Hidroterra“ direktorius Marius Kalesnykas.
Visgi kultūros ministerija tvirtina, neva kalno padėtis stabilizuota. Jokių deformacijų neužfiksuota nuo pat 2017 m. lapkričio. Nepaisant to, nepaprastoji padėtis ant kalno neatšaukiama.
„Ekstremali situacija mums duoda tam tikrą stabilumą ir iš tikrųjų, kol neturime šito parengto projekto, kol neturime atliktų tyrimų – tikrai nenorėtume ir labai tikimės, kad ekstremali padėtis išliks“, – teigia viceministrė Ingrida Veliutė.
Pabaigus tyrimus ir projektavimo darbus darbinininkai kalno pietrytiniame šlaite pasirodyti turėtų jau tik kitų metų vasarą. Kultūros ministerija skaičiuoja, kad galutinis kalno sutvarkymas gali atsieiti per 30 mln eurų. Tiesa, ir ši suma tėra preliminari. Lėšų valdininkai ketina imti ir mokesčių mokėtojų kišenės, ir Europos Sąjungos fondų:
„Labai sunku pasakyti, kol kas kalbame apie nieką, laukiame tų tyrimų, kurių mums labai reikia ir tuomet jau bus galima tikslinti ir šaltinius ir jų kiekį ir visą finansavimą.“
Per pastaruosius trejus metus Gedimino kalno šlaitų stabilizavimui jau išleista 6,5 mln. eur. Taip pat už beveik du su puse milijono tvarkoma kalno viršūnėje esanti aikštelė. Galutinai sutvarkyti kalną tikimasi iki 2022 metų pabaigos.
