Regis, dar nė vienoje buvusioje Vyriausybėje nebuvo tiek arogantiškų, nekompetentingų ir tautą niekinančių narių, kaip dabar su premjeru Andriu Kubiliumi priešakyje. Dar niekad neturėjome ir tokio šalies vadovo kaip prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri viešai siųstų bučinius ministrų kabinetui ir jo vadui.
Simpatijos. Už ką?
Tyrimai rodo, kad tauta jau seniai nusisuko nuo A. Kubiliaus ir jo kompanijos Vyriausybėje. Bet kam tai rūpi? D. Grybauskaitė gyvena juk ne su tauta, todėl ir pareiškė, kad alternatyvos premjerui nematanti. O gal tiksliau – nenorinti matyti. Šiltai apkabino premjerą ir nepaleidžia iš savo glėbio.
Iš Lietuvos vadovės nuomonės susidaro tik vienas įspūdis: visi kiti – kvailiai, tik vienas premjeras − Dievas. Niekieno neįvertintas Don Kichotas, kovojantis su krize. Minėtasis herojus visus mūšius su vėjo malūnais pralaimėdavo. Ne ką didesnėmis pergalėmis prieš krizę gali pasigirti ir A. Kubilius su savo „sančomis pansomis“ Vyriausybėje.
Juokas: dirbame idealiai
Pastarosiomis dienomis kilęs pagrįstas žmonių nepasitenkinimas dėl privalomojo socialinio draudimo (PSD) įmokų nuplaukė nuo A. Kubiliaus kaip vanduo nuo žąsies plunksnų. Premjeras tik nusikratė purslus ir vėl pakėlęs galvą bandė įtikinti tautą, kad visi mes − neišmanėliai ir kad ši Vyriausybė yra, suprask, ideali.
Jo kompanionė finansų ministrė Ingrida Šimonytė nenorėjo atsilikti. Mes neklystame, ne jums suprasti – maždaug tokia potekstė sklido iš jos lūpų Lietuvai.
Negi paprastas Vyriausybės narys gali būti protingesnis už premjerą? Jei vadas sako, kad jis neklysta, tai pavaldinys tikrai nepasakys teisybės, kad karalius nuogas.
Oficialiai kalbant − pareigybinės instrukcijos kitaip kalbėti neleidžia. Ironiškai šnekant – rėkaukit, draskykitės ir piktinkitės, o aš jums tik pamojuosiu: „Fu! Tylėt! Prie kojos!“ Ir kitaip nei kirgizai netrukus mes vėl tipensime šalia nuleidę galvą. Ar ilgai?
„Lochotrono“ žaidimas
Prisiminkime, ką prieš rinkimus į Seimą (kai krizė jau buvo prasidėjusi), žadėjo A. Kubilius ir Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai? Dabar jų programa skamba kaip komedija – kovosime už šeimą, darbo užimtumą, švietimą, socialinę apsaugą ir t. t.
O realiai išėjo kaip visada – pasityčiojimas iš būsimų motinų, daugiavaikių šeimų. Ir dar – pensininkų naikinimas, nedarbo skatinimas, sveikatos apsaugos ir švietimo sistemų žlugdymas ir t. t.
Premjere, kas pamiršo priešrinkiminės programos pabaigoje parašyti: „Patikėjote, kvaileliai?“ Jūs pats? Pasitaiko... Tik kad labai dažnai. Atseit netyčia.
Įdomu, ką dar A. Kubilius sugalvos, kad įtampa visuomenėje didėtų? Iki kritinio taško, regis, liko tiek nedaug. Trūksta dar nedidelės kibirkšties, padegti visą Lietuvą, jei dar nesame veršių tauta ir mokame ginti savo teises, savo vaikus ir jų ateitį.
Jei nesiginsime, „kubilizmas“ gali tapti pavyzdžiu ir ateities vadovams, kurie ant mūsų šokinės, dainuodami „Tautišką giesmę“. Negi to norime?
