Šiuo metu Lietuvoje degalų kainos išlieka pakankamai stabilios. Benzino kainos nusistovėjo ties 1,10 euro riba, o dyzelino – apie 1 eurą. Dujų litras taip pat jau keletą mėnesių kainuoja vidutiniškai apie 0,5 euro už litrą.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek trys populiariausios degalų rūšys – benzina (A-95), dyzelinas ir dujos – vidutiniškai kainuoja skirtingose šalies degalinėse. Taip pat palyginome kainas tose pačiose degalinėse, bet skirtinguose Lietuvos miestuose. Norime atkreipti dėmesį, kad degalų kainos kartais yra keičiamos net keletą kartų per dieną, todėl grafikuose pateikiami vidurkiai nebūtinai atspindi šių dienų realias kainas. Taip pat nepamirškite, kad dalis degalinių yra savitarnos tipo, todėl ten degalų kaina už litrą yra mažesnė.
Pirmiausia palyginome vidutines benzino (A-95) kainas devyniose skirtingose degalinėse. Brangiausiai konkrečiu momentu degalai kainavo „Orlen Lietuva“ degalinėje (1,15 euro už litrą), o pigiausiai – „Jozita“ degalinėje (1,03 euro už litrą). Iš viso – 12 euro centų skirtumas. Visos kainos – lentelėje:
Dyzelino kainų skirtumas pasirodė dar ryškesnis. Vėl brangiausiai už litrą sumokėti tektų „Orlen Lietuva“ – 1,056 euro už litrą, o pigiausiai – degalinėje „Apoil“ (0,797 euro už litrą). Tad skirtumas yra beveik 16 euro centų už litrą.
Tik vos mažesnė kainos už litrą praraja atsiveria vertinant vidutines suskystintųjų automobilinių dujų kainas. Brangiausiai dujos parduodamos „Orlen Lietuva“ (0,589 euro už litrą), o pigiausios – degalinių „Stateta“ tikle (0,449 euro už litrą). Šįkart skirtumas tarp brangiausio ir pigiausio varianto 14 euro centų už litrą.
Degalinė ta pati, kaina – kita
Įdomu tai, kad tas pats degalinių tinklas savo nuožiūra gali taikyti nevienodas kainas skirtingose savo degalinėse, įvairiuose Lietuvos miestuose. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai net prisiminė atvejus, kai, pavyzdžiui, Vilniuje tas pats degalinių tinklas parinkdavo skirtingas kainas. Tokių atvejų pasitaiko ir dabar, bet, įprastai, kainos tam pačiam tinkle šiuo metu nesutampa nebent skirtinguose Lietuvos miestuose.
Tiek didžiuosiuose, tiek mažesniuose Lietuvos miestuose išplitusio degalinių tinklo „Kvistija“ parduodamo benzino (A-95) kainos, kaip paaiškėjo, gali skirti net 9 euro centais. Pigiausiai šios rūšies degalai kainuoja Kelmėje (0,99 euro už litrą), o brangiausiai Panevėžyje – 1,08 euro už litrą. Vienoje iš trijų Vilniuje esančių šio tinklo degalinių benzinas kainuoja 1,01 euro už litrą, o kitose dvejose jau 1,05 euro už litrą. Identiška situacija ir su dyzelinu: pigiausiai mokama Kelmės ir Kaišiadorių degalinėse – 0,87 euro už litrą, o brangiausiai Panevėžyje – 0,97 euro už litrą.
Šiek mažesni svyravimai pastebimi degalinių tinkle „Saurida“. Už A-95 benzino litrą šio tinklo degalinėje mažiausiai tektų sumokėti Babtų kaime (Kauno r.) ir Alytuje – 1,03 euro už litrą. Centu brangiau litras šių degalų kainavo Klaipėdoje, Šilalėje, Šakiuose, Jurbarke ir Šiauliuose. Brangiausiai – Kaišiadoryse ir Skuode (1,09 euro už litrą).
Bet yra ir stabilių kainų pavyzdžių. Degalinių tinklas „Jozita“ išplitęs Kaune, Klaipėdoje, Raseiniuose, Šilalėje ir Šilutė. Tiek benzino, tiek dyzelino, tiek dujų kainos šiame tinkle yra visiškai vienodos.
Kainų lankstumas – natūralus
SEB banko vyriausiojo ekonomisto Gitano Nausėdos komentaras:
„Man atrodo, kad kalbėdami apie degalų kainas mes susiduriame su dvigubo matymo principu. Kai kainos kyla, tą labai gerai matome, o kai kainos mažėja, tai jų nematome arba nenorime pripažinti to. Reikia nepamiršti, kad kažkada degalai kainavo 1,5 euro už litrą, o dabar – gerokai mažiau. Kainos Lietuvoje priklauso nuo didmeninių kainų. Jos yra orientuotos į tarptautinę degalų rinką.
Kartais degalų kainas iškraipo valiutos kurso veiksnys. Pasaulinė naftos rinka – dolerizuota, o Lietuvoje degalų kainos išreiškiamos eurais. Jei euras stiprėja dolerio atžvilgiu, tai galima tikėtis kainų sumažėjimo. Arba atvirkščiai.
Nustatydamos kainą degalinės gali orientuotis į pirkėjų srautus, konkurencinius aspektus. Kainos yra lanksčios, reaguojančios. Jei jos keičiasi dažnai, tai rinkoje vyksta tam tikri poslinkiai. Tad kaina už litrą gali ir 10 euro centų skirtis. Mažesnės degalinės mėgina siūlyti mažesnę kainą, kad laimėtų didesnę klientų dalį. Vyksta mažmeninės rinkos žaidimai, o konkurencija, kaip žinia, yra labai didelė. Net nedideliame Lietuvos miestelyje yra degalinės.
Pastaraisiais metais nepastebėjome, kad paklausos reagavimas į kainos didėjimą būtų ženklus. Degalų prekyba auga nuolat. Lietuvoje paklausa į kainų augimą reaguoja nelanksčiai. Lietuviams degalai yra kaip Maslow piramidės pirmoji pakopa. Nesvarbu, kiek kišenėje pinigų, degalų aš vis tiek pilsiuosi. Galima atkreipti dėmesį dar ir į smulkesnius marketinginius sprendimus. Pavyzdžiui, žmogus, tikėtina, visada pilsis degalus ten, kur galės įsigyti skanios kavos ar pamėgtą dešrainį.“
Kas reaguoja jautriausiai?
DNB banko analitiko Povilo Stankevičiaus komentaras:
„Jei vertiname degalų kainas ir ekonomikos/verslo sektorius, tai pirmą vietą pagal jautrumą užimantis sektorius – transportas. Kuo daugiau reikia vežioti krovinių, tuo daugiau sunaudojama degalų. Tad šiems pabrangus didėja įmonės kaštai, o tai lemia teikiamų paslaugų pabrangimą. Tas anksčiau ar vėliau atsiliepia ir galutiniam vartotojui. Tad nėra abejonių, kad transporto sektorius yra jautriausias.
Kitas sektorius – mažmeninė prekyba, kai reikia transportuoti prekes po skirtingose Lietuvos vietose išsidėsčiusias parduotuves. Dėl to ir mažmeninės prekybos sektorius įprastai būna jautrus degalų kainų pokyčiams. Tai vyksta ne iš karto, o per tam tikrą laiką. Tad nereikia manyti, kad vos tik degalų kaina pakyla, tai produktų kainos iškart išauga. Viskas vyksta su tam tikru laiko rezervu.
Kalbant bendrai, tai šiuo metu naftos kaina yra panaši kaip ir prieš metus. Šių metų pradžioje buvo lūkesčiai, kad naftos kaina pakils iki 60-70 dolerių už barelį, bet tam tikrai svertai neleido tam įvykti. Todėl kol kas galime tikėtis, kad degalai nebrangs. Bet spėlioti, kiek tai tęsis, nenorėčiau.
Yra logiška, kad tuo atveju, kai vartotojai prasčiau jaučiasi, jie automatiškai perka mažiau, ieško pigesnių alternatyvų. Bet žvelgiant į degalų kainas, tai istoriškai šią dieną jie yra pakankamai pigūs. Sunku dabar pasakyti, bet ar toks pat vartojimas išliktų jei už litrą degalų tektų sumokėti 1,5 euro? Jei per pusmetį degalų kainos padidėtų puse euro, euru – tada pasimatytų, kad, greičiausia, mažiau su mašinomis pradėtume važinėti.“
Kas lemia kainų skirtumus?
Prekių kainų palyginimo portalo pricer.lt įkūrėjo Arūno Vizicko komentaras:
„Mes negalime žinoti visų priežasčių, kas lemia konkrečią akimirką degalinių tinkluose nustatomas kainas. Tačiau galime daryti tam tikras prielaidas. Lietuvoje degalinių tinklus galima skirstyti į dvi grupes – „didieji žaidėjai“ ir „mažieji žaidėjai“. Prie „didžiųjų“ žaidėjų priskirčiau „CircleK“, „Lukoil“, „Orlen Lietuva“, „Neste“ ir „Baltic petrolium“. Šios bendrovės turi platų tinklą Lietuvoje. „Mažesnieji“ rinkos žaidėjai įprastai turi kelias degalines ir yra susikoncentravę tame pačiame Lietuvos regione.
Yra taip, kad „didelės“ degalinės kainas nustatinėja laisviau, jos stipriai nereaguoja į „mažesnių“ degalinių pateikiamas, įprastai mažesnes, kainas. Todėl šiai dienai degalų kainos skirtingose degalinėse, skirtingose vietovėse gali būti labai įvairios. Yra buvę atvejų, kai tam pačiam mieste, mažiau nei 1-2 km. atstumu, to paties tinklo degalinėse kainos skyrėsi. Kainos taip pat priklauso ir nuo to – degalinė yra mieste ar užmiestyje.
Jei tam tikrame rajone (regione) jaučiuosi stiprus ir aplink nėra konkurencijos, tai galiu siūlyti aukštesnę kainą. Priešingu atveju yra reaguojama jautriau ir atsižvelgiama į konkurentus. Vartotojai yra pastebėję, kad jei degalų kainos pasaulyje brangsta, tai degalinės iškart kelia kainas. Bet jei jos mažėja, tai kažkodėl degalinės pigina degalus ilgai ir lėtai. Argumentuojama, kad degalų atsargos buvo perkamos brangiau, todėl vyksta tokie procesai.“
