Šį ketvirtadienį Šiaulių miesto savivaldybės taryba turės tvirtinti Daušiškių kapinių detalųjį planą. Skandalingai pagarsėjusios kapinės šį kartą projektuojamos atidžiau. Jeigu miesto politikai palaiminimą suteiks, planą dar turės patvirtinti Šiaulių rajono taryba ir tada prasidės techninės dokumentacijos rengimas. Tik viena bėda – kapinėms reikia apie dvidešimties milijonų litų.
Planuoja atsargiau
Šiaulių miesto kapinės Daušiškių kaime planuojamos atsargiau. Pradžioje buvo išpirkta apie šešiasdešimt hektarų privačių žemės sklypų, dalis paimta valstybinės žemės. Bet pasikeitus įstatymams, nebuvo galima planuoti kapinių didesniame nei keturiasdešimties hektarų plote. Į teismą Šiaulių rajono savivaldybę buvo padavę ir aplinkinių žemių savininkai – dalis kapinių teritorijos buvo arti jų žemės. Tad šį kartą bijoma, kad bet kokie netikslumai nesukeltų pakartotinių ginčų.
„Viską darome numatytoje teritorijoje, į keturiasdešimt hektarų įeina ir apsauginės zonos. Turime „puikius“ kaimynus, tai nesinori, kad vėl kiltų teisinių ginčų. Jeigu planą miesto ir rajono tarybos patvirtins, pradėsim rengti techninius projektus. Pradžia jau padaryta, kad vos tik patvirtins, galėtume nedelsiant tęsti būtinus procesus“, - pirmadienį žurnalistams teigė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius.
Privačios investicijos
Bet net jei šį kartą pavyks išvengti teisinių ginčų ir bus galima pradėti rengti techninius projektus, kyla bene esminė problema – iš kur paimti pinigų kapinių įrengimui? V. Damulevčiaus teigimu, preliminariais skaičiavimais kapinės turėtų kainuoti dvidešimt milijonų litų. Europinės paramos tikėtis neverta, viską reikės finansuoti miesto biudžeto lėšomis. Kaip žinia, biudžete tiek pinigų nėra. Prieš keletą mėnesių Tarybos posėdyje miesto politikai buvo iškėlę šią problemą – trūkstant lėšų gali tekti sudaryti koncesijos sutartį ir ieškoti privataus kapitalo.
„Ne koncesijos sutartimi. Būtų bandoma kapines įrengti privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimu. Skelbtume konkursą, jo laimėtojas įsipareigotų įrengti kapines, o Savivaldybė per dvidešimt penkerius metus išsimokėtų“, - tikino V. Damulevičius. Beje, padengti tektų ir palūkanas. „O ką, jūs galvojate, bus kitaip, verslas priskaičiuos per tiek metų“, - neslėpė valdininkas.
Laidojimą apmokestintų
Jeigu kapines įrengs privatus investuotojas, kyla klausimas, ar laidoti bus galima nemokamai. V. Damulevičius sako, kad svarstomi visi variantai. Pavyzdžiui, dalis kapinių būtų mokama, bet už tam tikrą mokestį kapas būtų tvarkomas. „Yra žmonių, kurie į kapines užsuka tik kartą per metus, manau, jiems tokia paslauga būtų naudinga“, - svarstė valdininkas. Koks tai būtų mokestis, valdininkai nesiryžta spėlioti, kol nėra patvirtintas planas ir pradėti kiti procesai.
Pasak V. Damulevičiaus, Vilniuje tokiu būdu – bendradarbiaujant viešajam ir privačiam sektoriams, buvo įrengtos kapinės. Tad nieko nauja, anot V. Damulevičiaus, nereikėtų išrasti. Tektų parengti konkurso sąlygas ir skelbti konkursą. Klausimas tik, ar kas nors sutiks investuoti, nes administracijos vadovas nebuvo užtikrintas, jog šis planas pasiteisintų.
Kapinės – valstybės problema?
Bet V. Damulevičius kelia kitą klausimą – jo nuomone, bet kokias kapines įrengti turėtų valstybė, tada nereikėtų sukti galvos dėl finansavimo. „Kapinių įrengimą turėtų perimti valstybė. Juk nesvarbu, ar tai miesto, ar kokio kaimo kapinės, pažiūrėjus į antkapius, juk per metus laidojama daugiau nei tame kaime žmonių gyvena. Dabar nėra jokio draudimo, kad ne to miesto ar kaimo gyventojams negalima laidoti“, - svarstė valdininkas.
Įdomu tik tai, kad kai kapinėms, kurioms Europos Sąjungos struktūriniai fondai neskiria finansavimo, prireikia tik dvidešimties milijonų litų, įrengimą valdininkai staiga nori patikėti valstybei. Bet kažkodėl neskubama valstybei perduoti vykdyti Logistikos centro ar panašių projektų, kurių Savivaldybė, akivaizdu, nėra pajėgi įgyvendinti savo jėgomis, bet šių projektų sąmatos siekia penkis kartus didesnes sumas.
Apipintos skandalais
Miesto kapinės Daušiškių kaime, Šiaulių miesto pašonėje, rajono teritorijoje, pradėtos planuoti prieš keletą metų, kai ėmė aiškėti, kad dabartinėse Ginkūnų kapinėse laisvų laidojimo vietų neužteks. Jau parengus detalųjį planą ir išpirkus reikiamą žemę, kilo skandalas, nes išaiškėjo, kad dalis žemės buvo išpirkta iš tuometinio miesto mero Genadijaus Mikšio žmonos artimųjų, o politikas posėdžiuose balsuojant dėl plano tvirtinimo nenusišalino nuo balsavimo. Vėliau Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažino, kad politikas supainiojo viešuosius ir privačius interesus.
Skandalų būta ir tada, kai tuometinis Seimo narys Valentinas Mazuronis bandė „prastumti“ įstatymo pataisas, kurios atgaline data įteisintų didesnes kapines. Bet toks bandymas parlamento komitetuose „nepralindo“. Problemų dėl greta planuojamų kapinių esančių žemės savininkų skundų teisme turėjo ir Šiaulių rajono savivaldybė. Tad dabar rajono valdžia neskuba tvirtinti detaliojo plano ir kitų dokumentų, kol jų nepatvirtino miestas, nors iš esmės užtektų tik rajono Tarybos sprendimo. Miestui šios kapinės jau kainavo apie devynis milijonus litų.
Mindaugas LAURINAITIS