kapinės

Jeigu paklaustume, kas yra kapavietę prižiūrintis asmuo, ko gero, daugelis atsakytų, jog tai yra tas, kuris rūpinasi kapaviete – sodina gėles ir tvarko aplinką, tačiau iš tikrųjų taip nėra. Už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo yra ne tas artimasis, kuris tvarko kapavietę, o savivaldybės dokumentuose  įrašytas asmuo.

Daugybę amžių Lietuvoje skaičiuojančios Vėlinių tradicijos pamažu nyksta, negrįžtamai grimzta istorijon. O štai gražiausiais Dainavos šilais apsisiautusiame svetingame dzūkiškame Margionių kaime jos gyvos, puoselėjamos ypatingai sakraliai ir pagarbiai – aštuonias dienas, visą Vėlinių oktavą,  kūrenant Vėlinių laužą ir nuoširdžiai prie jo meldžiantis.

Pelėdnagių seniūnijoje esančios Gelnų kapinaitės tapo tikra nesantaikos kibirkštimi, kuri įžiebė kai kurių gyventojų nepasitenkinimą seniūnijos darbu. Gyventojai guodžiasi, kad kapinaitės, jų manymu, esą labai apleistos. Jie tikina, kad kapinių šulinio dangtis nesaugus ir nuolat išlūžęs, nebuvo nei padorios tvoros, nei skelbimų lentos, negenimi medžiai, o šalia kapinaičių esą būta ir neaiškaus sąvartyno, ir gaisrų.

Lapkričio 1-ąją Alytuje, Daugų gatvės kapinėse, apsilankiusiam alytiškiui nemalonų įspūdį paliko čia pamatytas vaizdas. Vyriškis teigė, kad partizanų atminimo vieta – apleista, neprižiūrima, ir kėlė klausimą, kodėl ja nebuvo pasirūpinta. „Kažkaip keistokai atrodo Ulonų gatvės ribose esanti partizanų atminimo vieta. Nėra atminimo lentų su vardais ir pavardėmis, aplinka irgi visiškai apleista, net lapai nesugrėbti“, – tvirtino alytiškis.

Vėlinės. Tradicinė mirusiųjų atminimo, pagerbimo ir maldos už juos diena. Nežinau kaip kiti, tačiau šią dieną aplankęs artimųjų bei draugų kapus, bent trumpam, visada pasižvalgau po Amžinojo poilsio vietą. Ypač jei tai senos kaimo kapinaitės. Mane domina ne tik seni paminklai, bet ir juose užrašytos epitafijos – užrašai, neretai eiliuoti, pagerbiantys mirusįjį. Dažniausia tai tradicinis palinkėjimas ilsėtis ramybėje, liūdi artimieji ar pan.

Sekmadienį naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ sulaukė skaitytojos pranešimo apie šiurpą keliančius vaizdus vienose iš Kauno kapinių. Su redakcija susisiekusios skaitytojos teigimu, nuotraukos darytos Eigulių kapinėse. „Sveiki. Atlėkėm į Eigulių kapines, o čia toks vaizdas“, – atsiųstus vaizdus pakomentavo kaunietė. Kaunietės pasidalintose nuotraukose galima matyti griūnančio medžio šaknų į viršų iškeltą kapinių tvorelę bei bent keletą apgadintų antkapių.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas svarsto siūlymą diferencijuoti kapinių sanitarinės apsaugos zonos dydį priklausomai nuo kapinių ploto. Dėl tai numatančių Žmonių palaikų laidojimo ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymų pataisų šis komitetas paskelbė konsultavimosi su visuomene laikotarpį. Iki lapkričio 4 d. gyventojai turi galimybę pateikti savo pasiūlymus dėl šių projektų. Visi raštu gauti pasiūlymai bus svarstomi Seimo komiteto rengiamuose klausymuose.

Lapkričio 2-oji – Vėlinių diena – Lietuvoje yra skirta mirusiųjų pagerbimui. Šią dieną žmonės keliauja į kapines, uždega žvakutes ant artimųjų kapų, prisimena mirusiuosius ir mintimis būna su tais, kurių nebėra šalia. Etnologės Eglės Valentės teigimu, Vėlinės yra šventė, per kurią žmonės nuoširdžiai išreiškia pagarbą ir meilę mirusiesiems bei dėkoja už visa tai, ką jie paliko, pagerbdami juos ir jų pasaulį.

Maždaug 9 hektarų plotą užimančiose Petrašiūnų kapinėse – gausybė Lietuvai svarbių ir iškilių žmonių amžinojo poilsio vietų. Čia atgulė garsūs šalies politikos veikėjai, kalbininkai, skulptoriai, menininkai, visuomenės veikėjai. Per Vėlines planuojantys aplankyti artimųjų kapus, pasižvalgo ir paskaito ant antkapių esančius vardus ir pavardes. Vaikštant po Petrašiūnų kapines Kaune, į akis krenta daugybė žinomų vardų.

Kapinės – ypatinga vieta, kur amžinojo poilsio atgula brangiausi asmenys ir čia lieka jų vėlės, tačiau svarbu nepamiršti, kad atvykus į kapines derėtų nepamiršti laikytis tam tikrų taisyklių, kad nesudrumstumėte ir kapinių lankytojų, ir vėlių pasaulio ramybės. Kapinės yra ta vieta, kur ramybė ir tyla yra pageidautina norma, svarbi pagarba mirusiesiems ir kitiems asmenims, lankantiems kapus, rašo nps.gov.

Visų Šventųjų diena ir Vėlinės – metas, kai aplankome anapus iškeliavusių artimųjų kapus, pagerbiame jų atminimą. Kai kurie atvyksta aplankyti ne tik artimųjų kapų, bet ir uždega žvakelę ant iškilių Lietuvos asmenybių kapų. Antakalnio kapinių kvartalas, geriau žinomas kaip Menininkų kalnelis – ypatinga vieta, tai nekropolis, kur amžinojo poilsio atgulė garsiausi Lietuvos aktoriai, menininkai, politikai, profesoriai, visuomenės veikėjai ir kiti.

Vėlinių ir Visų Šventųjų dienomis, kada žmonės sumanys skubėti, važiuoti ant kapų, nusimato itin vėjuoti orai. Sinoptikai ir klimatologai dalinosi patarimais, ką daryti, kad visi išliktumėme saugūs ir itin padidėjęs vėjas nesukeltų didelių nepatogumų. Sinoptikas Vytautas Patašius teigė, kad nepalankūs ir smarkūs vėjai vyraus būtent tuo nedėkingiausiu metu, kada visi žmonės suvažiuos ant kapų.

Jau netrukus visoje Lietuvoje nušvis kalvos žvakučių. Atėjus Vėlinėms, dauguma žmonių vyks aplankyti anapilin išėjusių artimųjų kapų. Kartais jie būna išsibarstę po įvairius šalies kampelius, todėl Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, siūlo atrasti inovatyvius būdus mirusiųjų pagerbimui. „Technologijos daro įtaką tradicijoms, papildydamos jas naujomis formomis. Laikai, kai domintis artimųjų kapais, reikėjo vartyti storus žurnalus – seniai praeityje.

Ritualinių paslaugų specialistai tvirtina, kad vis daugiau lietuvių ryžtasi perlaidoti artimųjų palaikus šeimos kapavietėse. Prieš penkmetį buvo gaunami vos 1–3 tokie prašymai per metus, dabar jų tiek sulaukiama kiekvieną mėnesį. Laidojimo paslaugų teikėjai tvirtina, kad dažniausiai šiais laikais perlaidojimas vykdomas siekiant patogumo – žmonės nori, kad kapus būtų lengviau pasiekti ir nereikėtų keliauti po visą Lietuvą. Tačiau kartais perlaidojimo priežastis būna kur kas labiau stebinanti.

Lietuvių kultūroje nuo seno gyvavo gilūs ir simboliniai papročiai, susiję su kapinėmis bei mirusiųjų pasauliu. Nors dauguma šių papročių išnyko ar pakito bėgant laikui, jie atspindi pagarbą mirusiesiems ir stiprų ryšį su protėviais. Šie papročiai buvo taikomi ne tik mirusiųjų pagerbimui, bet ir bandymams susilieti su gamta ar pasitelkti antgamtines jėgas. Senovės lietuvių kapinės visada turėdavo vartelius, nors aplink kapines tvora ir nebūdavo būtina.

Į kapines atėjusi moteris užfiksavo siaubą keliantį vaizdą – ant kapo jaunuolių porelė užsiiminėjo seksu. Moteris tikėjosi, kad atsukus į juos kamerą porą sugėdins, tačiau jiems tai visiškai nerūpėjo ir jie toliau užsiėmė kuo užsiėmę. Neseniai mirusią motiną palaidojusi moteris pasibjaurėjo tuo, ką išvydo – ji pastebėjo kapinėse šėliojančią porą. Moteris, kuri savo tapatybės neatskleidė, nufilmavo jų šėliones, tikėdamasi jaunuolius sugėdinti, tačiau nesėkmingai.

Nors iki Vėlinių dar kelios dienos, kapinėse daugėja besilankančių žmonių, ir, žinoma, išvežamų atliekų. Vilniaus kapines prižiūrinti aplinkotvarkos bendrovė „Ecoservice“ šiuo intensyviu laikotarpiu prie kapinių didina atliekų konteinerių skaičių ir koreguoja jų išvežimo dažnį. Žinoma, vien atliekų tvarkytojų pastangų neužtenka. Kapinėse susidarančių atliekų kiekį padėtų sumažinti saikinga kapaviečių puošyba ir tinkamai rūšiuojamos atliekos.

Vėlinių laikotarpiu išaugant žmonių srautams kapinėse, kasmet tokiu metu gyventojai fiksuoja ir daugiau kapavietėms padarytų žalų. Audrų ar vagysčių padaryta žala kapavietėms gali tapti ne tik nemalonia staigmena atvykus aplankyti artimųjų kapų, bet ir tapti nemažu finansiniu nuostoliu, rašoma pranešime žiniasklaidai. Per pirmus devynis šių metų mėnesius dėl kapavietėms, paminklams, tvorelėms, apdailos elementams padarytos žalos kreipinių skaičius išaugo 50 proc.

Artėjant Vėlinėms, lietuviai masiškai plūsta lankyti mirusių artimųjų ir kitų brangių žmonių kapų. Daugelis tampa vis sąmoningesni ir lankydami kapus deda gyvas gėles ir uždega po vieną ar dvi žvakeles, deda žvakides su keičiamais įdėklais, kad šios tarnautų ilgiau, tačiau vieną dalyką daugelis vis dar pamiršta – kad ir kapinėse susidarančias atliekas būtina rūšiuoti.

Artėjant Vėlinėms, prekybos centrų lentynas nugula daugybė dirbtinių gėlių puokščių ir įvairiausių kapų žvakių. Vis tik svarbu nepamiršti, kad visa tai vėliau sumetama į konteinerius, dažnai nė neišrūšiuojant atliekų, ir yra daugybę metų.

Nors daugelis grožisi Visų šventųjų ir Vėlinių vakarais sužibusiomis žvakutėmis kapinėse, tačiau ne paslaptis, kad praėjus šioms dienoms aplink amžinojo poilsio vietas galima aptikti kalnus šiukšlių. Padidėjęs vartotojiškumas ypač atsispindi pošventiniu laikotarpiu. Visgi, svarbiausia tinkamai pasielgti su atlikusiomis atliekomis.

Vėlinėms lietuviams – svarbi diena, kurią lydi tūkstančiai kapinėse jaukiai plevenančių žvakių. Tad į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis žvakes, kurios papuoš artimojo kapą? Šiuo laiku rekomenduojama ne tik pasirūpinti žvakėmis, bet ir dar vienu svarbiu atributu, rašoma pranešime spaudai. Kuo lietuviai puošia kapus? Rinkdamiesi žvakes kapams, pasak prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės Gintarės Kitovės, lietuviai kaip ir ankstesniais metais lieka ištikimi klasikai.

Ne paslaptis, kad šiomis dienomis daugelis važiuoja aplankyti artimųjų kapaviečių, apsodinti jas gėlėmis ir simboliškai papuošti žvakėmis. Visgi, kapai priežiūros reikalauja ne tik prieš šventes, bet ir kitomis dienomis, o daugelis žino, kad gėlių sodinimas ir kiti darbai gali atimti nemažai laiko. Dėl to vis dažniau susimąstoma apie kapavietės padengimą akmens plokšte.

Vienas iš itin populiarių būdų, kaip sutvarkyti kapą – uždengti jį akmens plokšte arba pilnai, arba paliekant nedidelį plotelį gėlėms pasodinti. Vis tik, kai kurie specialistai teigia, kad tai nėra tinkamas ir tvarus pasirinkimas. Po naujienų portalo tv3.lt publikacijų apie kapo dengimo akmens plokšte privalumus ir trūkumus, į portalą kreipėsi skaitytoja Virga, kuri teigia nesuprantanti, kodėl toks pasirinkimas – prastas.

Kasmet prieš Vėlines Aplinkos ministerijos specialistai sulaukia klausimų dėl neprižiūrimų kapaviečių: kada kapavietė pripažįstama neprižiūrima, kaip galima tapti atsakingu už pripažintos neprižiūrima kapavietės priežiūrą, rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai. Tokius klausimus uždavę asmenys dažniausiai nurodo, kad artimiausios veikiančios kapinės yra toli nuo miesto centro, todėl ir domisi laidojimo tvarka pripažintose neprižiūrimomis kapavietėse.

Tvarkingos ir savotiškai jaukios, medžių apsuptos senos kapinaitės miško pakraštyje vis dar naudojamos pagal paskirtį. Artėjant Vėlinėms, žmonės paprastai stengiasi sutvarkyti artimųjų kapus, pasirūpinti tvarka ir teritorijoje apie kapines. Tačiau atvykusių čia Parovėjos seniūnijos darbuotojų laukė netikėtumas – kažkas atvežė ir sukrovė prie kapinių šūsnį atliekų maišų.

Vietos kapinėse lietuviams yra suteikiamos nemokamai, tačiau ne visur jų yra likę. Be to, už antkapį ir paminklą gali tekti pakloti ir 5 tūkst. ar daugiau eurų. Kita vertus, gyventojai gali rinktis kolumbariumus, kurie turėtų būti, bet toli gražu nėra dalijami nemokamai. Pagal įstatymo pataisas, priimtas prieš 2 metus, nišos kolumbariumuose turėtų būti suteikiamos neatlygintinai. Vis tik pašnekovai neslepia, kad kai kurių miestų gyventojams to tikėtis neverta.

Artėjant Vėlinėms dalis žmonių jau suskubo tvarkyti artimųjų kapus ir degti Vėlinių žvakutes. Dažnas prisipažįsta taip darantis dėl to, kad nenori stovėti eilėse prie įvažiavimų į didesnes kapines per pačias šventes. Kaip tik dėl to sostinės savivaldybė ir policija jau nuo šio savaitgalio žada budėti kapinėse ir prašo žmonių kiek galima persėsti iš asmeninių mašinų į viešąjį transportą.

Akmens plokštės ant kapų tapo dažnu pasirinkimu Lietuvos kapinėse, suteikdamos kapavietėms tvarkingą ir ilgaamžį vaizdą. Nors šios plokštės dažnai naudojamos kaip simbolinis būdas pagerbti mirusiuosius, kartu jos daugeliui kelia klausimų apie žmogaus santykį su gamta. Vilniaus arkivyskupijos kunigas Ričardas Doveika sako, kad kapų dengimas akmens plokštėmis – nėra žmogaus atskyrimas nuo gamtos.

Vėlinės – ypatingas metas, kai aplankome artimųjų kapus ir pagerbiame jų atminimą. Šiuo laikotarpiu daugelis skiria laiko ne tik uždegti simbolines žvakes kapinėse, bet ir nori pasirūpinti kapų priežiūra, juos papuošti ir sutvarkyti. Norint tinkamai pasiruošti Visų Šventųjų ir Vėlinių laikotarpiui, patariama atkreipti dėmesį ir į tvarumo aspektus, rašoma „Lidl“ pranešime žiniasklaidai.

Jau trečius metus iš eilės artėjant Vėlinėms Lietuvoje bus nemokamai dalinamos kapų žvakės.  Žvakės bus dalinamos kaip trečiąkart vykstančios akcijos „Nė vieno kapo be žvakutės“ dalis. Socialiniuose tinkluose apie galimybę nemokamai atsiimti žvakes paskelbė laidojimo namai „Žemaitijos gralis“ ir „Ramybės takas“. „Per Vėlines žvakių šviesa nušviečia kapines, tačiau šis švytėjimas dažnai išryškina liūdną realybę – dalis kapų lieka neaplankyti ir pamiršti.

Vilniuje ruošiamasi prieš Visų šventųjų dieną ir Vėlines prie miesto kapinių didėjantiems automobilių srautams. Siekiant, kad kelionės aplankyti artimųjų kapų būtų kuo sklandesnės, prie kapinių įvedami eismo organizavimo pakeitimai, taip pat dažniau kursuos viešasis transportas. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, viešąją tvarką kapinių prieigose prižiūrės ir srautų reguliavimu rūpinsis tiek savivaldybės, tiek policijos pareigūnai.

Vilniaus katalikiškos Senosios Rasų kapinės – svarbiausias ir istoriškai seniausias iki šių laikų išlikęs nekropolis visoje Lietuvoje. 1801 m. įkurtose kapinėse amžinojo poilsio atgulė Lietuvos ir Lenkijos kultūrai svarbūs asmenys, tačiau šią amžino atilsio vietą gaubia ir mistiškų istorijų šydas.

Intensyvesnis lankytojų srautas per mirusiųjų atminimo ir pagerbimo dienas reiškia ir išaugusį atliekų kiekį. Dirbtinių gėlių puokštės ir daugybė plastiko žvakių – toks vaizdas neretai neatrodo skoningai, be to, palieka ryškų pėdsaką gamtai.  Specialistai vykstantiems lankyti artimųjų kapaviečių primena, kad dauguma  kapinėse susidariusių atliekų yra neperdirbamos, todėl verta paieškoti alternatyvų.

Kapo dekoravimas – tai galimybė sukurti prasmingą atminimo vietą, kuri atspindi žmogaus gyvenimo istoriją. Juk kiekviena detalė – nuo akmens plokštės iki augalų – gali atspindėti išėjusiojo asmenybę. Ar renkatės griežtą ir tvarkingą spalvų paletę, ar natūralias ir laukines gėles, kiekvienas sprendimas suteikia kapui unikalumo ir sukuria vietą, kuri pabrėžia tai, kas artimajam buvo svarbu, kas jį džiugino ir kokį pėdsaką jis paliko pasaulyje.

Nors kapinės – mirusiųjų amžinojo poilsio vieta, kai kuriems tai nė motais, mat net tokiose vietose įsisuka ilgapirščiai, kurie gvelbia kone viską, ką gali pakelti. Kapaviečių įrengimo tendencijos keičiasi, pokyčių matyti ir kapų puošybos įpročiuose, tačiau viena nesikeičia – kapinių neaplenkia nei gamtos stichijos, nei vagys.

Artėjant Vėlinėms prekybininkai raitojasi rankoves – žmonės jau graibsto ir žvakes, ir gėles. Vienas didžiųjų prekybos tinklų suskaičiavo – prieš pat Vėlines parduodantis apie 4,5 milijono įvairių žvakių. Vieni pirkėjai dažniau renkasi lietuvių gamintojų, ilgiau degančias žvakes. Kiti sako pirmiausia žiūrintys į kainas. Gėlininkai pastebi ir naują tendenciją – populiarėja didesnės kapų puokštės, į madą grįžta dirbtinės gėlės.

„Gali muštis į krūtinę, kad esi patriotas, bet jeigu ten, kur gyveni, apžėlęs ir apleistas paminklas mūsų laisvės kovotojams, nugriuvęs partizanų žūties vietą ženklinęs kryžius, tavo kalbos – tik kiauro puodo skambėjimas. Reikia imti ir sutvarkyti“, – sako Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis ir ragina prieš Vėlines padirbėti.

Vėlinės – ypatingas metas, kai aplankome artimųjų kapus ir pagerbiame jų atminimą. Šiuo laikotarpiu daugelis skiria laiko ne tik uždegti simbolines žvakes kapinėse, bet ir nori pasirūpinti kapų priežiūra, juos papuošti ir sutvarkyti. Norint tinkamai pasiruošti Visų Šventųjų ir Vėlinių laikotarpiui, patariama atkreipti dėmesį ir į tvarumo aspektus, rašoma „Lidl“ pranešime žiniasklaidai.

Spalio 13 d., sekmadienį, po 12 val. Šv. Mišių Šiluvos bazilikoje antrus metus iš eilės šio miestelio kapinėse bus palaidoti iki 22-os nėštumo savaitės ligoninėse po persileidimo ar aborto mirę kūdikiai. Lietuvoje jau šešerius metus patys tėveliai turi galimybę palaidoti tokius vaikelius, tačiau sudėtingoje situacijoje ne visi gali arba tiesiog nesužino apie tokią galimybę, informuoja Kauno arkivyskupija.

Apleistos amžinojo poilsio vietos prestižinėse kapinėse sostinėje išgraibstytos. Prieš kelerius metus valdžiai leidus perimti mažiausiai dvejus metus artimųjų neprižiūrimas kapavietes, norinčiųjų – per akis. Nauji kapaviečių savininkai jau ne tik apsiėmė prižiūrėti svetimus kapus, bet jų vietoje jau laidoja ir savo artimuosius. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Sostinės Rokantiškių kapinėse artimųjų kapavietę kartu su seserimi tvarko Raisa.

Rudens sezonui įsibėgėjus dažnas ima svarstyti apie artėjančias Vėlines ir amžinybėn išėjusius artimuosius, o pasirūpinti mylimo žmogaus kapo aplinka tampa ne tik estetine, bet ir emociškai svarbia pasiruošimo šiai dienai dalimi. Tad ne veltui šiuo metu kapų tvarkymo paslaugos tampa aktualios ir sulaukia milžiniško susidomėjimo.

Ant 25-erių merginos kapo pastatytas neįprastas paminklas ir traukia praeivių žingsnius, ir šokiruoja – išvydę 30 metrų aukščio paminklą daugelis nesupranta tokio meno. Kai ateina laikas priimti sprendimą, kaip apipavidalinti brangaus žmogaus amžinojo poilsio vietą, vieni renkasi daryti kapavietę kuo lengviau prižiūrimą, kiti visgi nori išsiskirti.

Vilniuje, apleistose Našlaičių kapinėse, rasti reikšmingo prieškario Lietuvos evangelikų reformatų bendruomenės nario, evangelikų reformatų pastoriaus Michalo Jastržembskio palaikai, ketvirtadienį paskelbė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). Vilniaus distrikto superintendento M. Jastržembskio palaikai rasti netoli 2018 metais rastų partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų.

Kapinės nuo senų laikų yra laikomos ypatinga vieta, kurioje susipina gyvųjų ir mirusiųjų pasauliai. Daugybė pasakojimų ir prietarų byloja apie tai, kas gali nutikti, jei šioje šventoje vietoje pažeisi taisykles, ypač – jei pasiimsi daiktus, priklausančius mirusiesiems.

Panevėžio rajone yra apie 400 įvairių statinių, paminklų, kapinių, kurie įrašyti į kultūros paveldo sąrašus. Tokie kultūros paveldo objektai yra ir Naujamiesčio kapinėse antkapinis paminklas „Angelas“, ir netoli Liūdynės, šalia senojo kelio Panevėžys–Vilnius, – Lietuvos karių savanorių kapinės. Naujamiesčio kapinių „Angelas“ – antkapinis paminklas S. Petrušoniui, A. Žiliui, J. Kukuliui ir D. Džiugui, žuvusiems nuo caro žandarų 1905–1907 metais.

Užsukus aplankyti artimųjų kapaviečių vis dažniau galima pamatyti neįprastą vaizdą – 3D efektais dekoruotus antkapius. Juose puikuojasi gėlių, žvakių ar netgi velionių autoportretai, suteikdami kapui neišdildomą įspūdį. „Aš manau, kad šie antkapiai ypatingi tuo, kad visuomet gerai atrodo“, – pasakojo varėniškis idėjos autorius Darius Kondratavičius.

Lietuvoje kapų tvarkymo tradicijos turi gilias šaknis, tačiau modernėjant gyvenimui ir keičiantis žmonių gyvenimo tempui, keičiasi ir požiūris į kapaviečių priežiūrą. Daugelis žmonių, norėdami kuo mažiau vargti tvarkant artimųjų kapus, renkasi praktiškesnius sprendimus – vienas iš tokių sprendimų yra kapaviečių dengimas akmens plokštėmis.

Krekenavos kapinėse vyksta plokščių sovietų karių pagerbimui pašalinimas. Ant jų rašoma „Amžina šlovė didvyriams“. Romualdas Liutkus ir jo sūnus Laurynas mano, kad tokie užrašai žemina laisvos Lietuvos sampratą, todėl jiedu stengiasi, kad šių plokščių kapinėse neliktų. Niekas netvarkoma „Kodėl Cvirkos paminklai sostinėje nuimami, o Panevėžio rajone niekas nevyksta? Juk tai ta pati valstybė. Na, mes nutarėme daryti tvarką patys, bet žinome, kad tai iš tiesų laikoma vandalizmu.