Politologai mano, kad dalis visuomenės ilgisi tvirtesnės rankos politikos ir principingesnio požiūrio, to, ko nestokojo D. Grybauskaitė, būtent todėl ir norėtų prezidentės sugrįžimo. Tiesa, jei jis toks ir būtų, o D. Grybauskaitė niekada nėra užsiminusi apie norą grįžti, jis nebūtų paprastas, nes pasikeitė ne tik politinis klimatas, bet ir partijų požiūris, užaugo naujų konkurentų karta. Konstitucija draudžia kandidatuoti į prezidentus daugiau nei du kartus iš eilės, o štai padarius vienos kadencijos pertrauką, draudimo nelieka.
Meilės paaiškinti negali
Sociologas Vladas Gaidys, kalbėdamas apie neblėstančią lietuvių meilę buvusiai prezidentei Daliai Grybauskaitei, sako, kad šio fenomeno sau niekada negalėjo iki galo paaiškinti.
„Ji neturėjo priešų, žmonės vertino teigiamai, štai neseniai žiūrėjau 2009 metų apklausų duomenis ir ten net 85 proc. respondentų prezidentę vertina palankiai. Tai – itin dideli skaičiai. Ji įstrigo ir natūralu, kad ir dabartinėse apklausose žmonės ją mini“, – sako sociologas.
Anot jo, sunku suprasti iš kur kyla tokia didelė piliečių meilė buvusiai valstybės vadovei, nes prieš jai tampant prezidente gandų ir kalbų buvo pačių įvairiausių. Manyta, kad ji nebus išrinkta, nes yra moteris, kalbėta apie jos seksualinę orientaciją, sąsajas su komunistų partija ar sovietinėmis specialiosiomis tarnybomis.
„Ką galima sudėti, matyt, viskas ir buvo sudėta į jos „aprašymą“. Taigi, kodėl ją išrinko ir kodėl ji liko tokia populiari, sunku pasakyti. O kalbant apie galimą grįžimą, tai tiesą pasakius, šansus laimėti rinkimuose ji turėtų. Žiniasklaida žiūri palankiai arba neutraliai, politikai, tarkime TS-LKD jos nekritikuoja. Įvaizdis, koks buvo, toks ir liko: kietos, tvirtos su korupcionieriais galinčios susitvarkyti vadovės“, – svarsto V. Gaidys.
Iki šiol buvę Lietuvos prezidentai, nors buvo skirtingi, sulaukė nemenko gyventojų palaikymo. O prezidentas Algirdas Brazauskas, baigęs savo kadenciją, sulaukdavo žmonių prašymų grįžti, pasitraukęs iš aktyvios politikos apklausose dar buvo minimas, jo ilgėtasi.
Konstitucija kojos nepakiš
Teisės profesorius, vienas iš Konstitucijos kūrėjų Vytautas Sinkevičius sako, kad Konstitucija leidžia D. Grybauskaitei kandidatuoti trečią kartą, jei ši panorės.
„Konstitucija tiesiogiai leidžia dalyvauti jai rinkimuose, tai – ne teorinės galimybės. Kalbama tik apie tai, ar ji norėtų dalyvauti. Konstitucijoje parašyta, kad asmuo gali būti renkamas prezidentu ne daugiau, kaip du kartus iš eilės. Tai reiškia, kad yra draudimas baigus dvi kadencijas išsyk kandidatuoti trečią kartą.
Reikia padaryti pertrauką, esminiai žodžiai čia yra „iš eilės“. Jei būtų norėta nustatyti, kad žmogus prezidentu būtų tik du kartus, tai tų žodžių nebūtų. O šiuo atveju praėjus vienai kadencijai vėl galima dalyvauti dar du kartus iš eilės. Taigi, draudimo ir ginčo čia nėra, viskas parašyta labai aiškiai“, – aiškina teisės profesorius.
Pasak jo, nėra jokio pagrindo lyginti mūsų situacijos su Rusijos ar Baltarusijos situacija, kur prezidentai valdžioje būna ne vieną kadenciją. Konstitucinių kliūčių D. Grybauskaitei dalyvauti rinkimuose nėra.
Paramos neturi, rinkimuose būtų sunku
Tiesa, politologas Lauras Bielinis, kuris prisipažino nemažai galvojęs apie šiuos klausimus, turi kitokią nuomonę. Anot politikos mokslų specialisto, buvusi prezidentė atspindi paternalistinės visuomenės, kokia ir yra Lietuva, lūkesčius. O štai dabartinis prezidentas siūlo laisvos, atsakingos politikos alternatyvą.
„Ji atitiko visuomenės lūkestį, tokia viską nulemianti šeimininkė. Ryžtinga ir atstovaujanti, atsakomybę perimanti vadovė. Tuo tarpu, kai politikoje turėtų būti daugiau savarankiškumo, prie ko mes nesame pratę. Didesnioji dalis visuomenės visada laukia šeimininko. Ir į prezidentą žvelgia su tuo lūkesčiu, kai tuo tarpu dabartinis prezidentas atstato tą situaciją, kuri labai svarbi Lietuvai ir demokratiniam pasauliui, laisvą požiūrį ir valdžią.
Visi, kas netingi kritikuoja Gitaną Nausėdą. Kai prezidentavo D. Grybauskaitė buvo kitaip, būtent todėl, kad dalis visuomenės ją traktavo, kaip šeimininkę. Tai neleido vystytis mūsų demokratinei kultūrai, santykių ir saviraiškos kultūrai“, – kalba L. Bielinis. Dabartinis prezidentas, pasak politologo, provokuoja diskusijai, o tai lemia jo kritiką.
Dalis visuomenės balsuotų už D. Grybauskaitę, jei ji kandidatuotų 2024 metų prezidento rinkimuose. Bet rinkimai, anot politikos mokslų specialisto, ne tik žmogaus ekspozicija, bet ir politinių, ekonominių jėgų procesas. Šiandien D. Grybauskaitė, L. Bielinio įsitikinimu, neturi atramos politinėse partijose.
„Didžiosios politinės partijos turi arba numano savo kandidatus, apie tai kalba socialdemokratai, galvoja konservatoriai, liberalai kalba apie Seimo pirmininkę, o valstiečiai-žalieji, jei turės, tikrai kels saviškį. Buvusiai prezidentei reiktų labai stiprios politinės atramos, o šiai dienai ji jos neturi“, – aiškina politologas.
Ilgisi tvirtumo ir Grybauskaitės
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė tikina, kad Lietuvos Konstitucija numato pertrauką po dviejų kadencijų tam, kad poziciją užimantis žmogus neturėtų lengvatų, nes patirtis rodo, kad tokiems politikams kandidatuoti tiesiog lengviau.
„Jei kandidatuojama po pertraukos, tai konkurencinio pranašumo, kurį suteikia administraciniai resursai – nelieka. Žinoma, yra pavyzdžių iš autoritarinių šalių, kai tuo piktnaudžiaujama, sukaitaliojami postai, bet tas organizacinis pranašumas lieka, bet D. Grybauskaitės atveju tokių pranašumų nelieka“, – aiškina A. Ramonaitė.
Ji mano, kad žmonės prezidentę vertino dėl aiškesnės politinės valios, kurios krizės metu itin reikia. Žmonės nori užtikrintumo, lyderio, kuris turėtų aiškiai išreikštą politinę valią, pagrįstą aiškiais argumentais.
„Buvusiai prezidentei pavyko įgauti aiškų stuburą, buvo galima nuspėti jos elgesį ir kontrolės funkciją, ji turėjo aiškius principus. Dabar žmonės pasigenda principingumo, vadovo, kuriuo būtų galima kliautis krizių metu. Taigi, pasiilgimas nestebina“, – sako profesorė.
Buvę prezidentai, Algirdas Brazauskas, Valdas Adamkus ir D. Grybauskaitė turėjo gana platų žmonių palaikymą. Tiesa, pastarieji du sugebėdavo peržengti barikadas ir įtikti itin plačiam ratui žmonių, o A. Brazauskas arba mylėtas, arba nekęstas.
Politologė įsitikinus, kad panorus D. Grybauskaitė ir vėl galėtų dalyvauti rinkimuose, bet rezultatai priklausytu ne tik nuo jos, bet ir nuo to, kokie kiti kandidatai dalyvautų rinkimuose.
Prezidentė D. Grybauskaitė yra sakiusi, kad aktyviai dalyvauti politikoje ji jau neketina.
