Darbo užmokestis skirtinguose Lietuvos regionuose skiriasi keliais šimtais litų. Per metus – nuo 2010 m. iki 2011 m. – atotrūkis dar labiau padidėjo.
Skirtumas – daugiau kaip 700 litų
Vidutinis atlyginimas per metus augo 38 savivaldybėse. Labiausiai jis išaugo Jonavos savivaldybėje (per 18 proc.), o labiausiai sumažėjo Birštono ir Pagėgių savivaldybėse (daugiau nei 5 proc.).
„Nors vidutinis darbo užmokestis šalyje per metus iki 2011 m. III ketv. išaugo 1,5 proc., regioninė atskirtis dar labiau pagilėjo. Atotrūkis tarp didžiausią vidutinį atlyginimą gaunančių vilniečių ir mažiausią - Šalčininkų rajono gyventojų padidėjo nuo 663 2010 m. iki 716 Lt 2011 m.“, – sakė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė, komentuodama antrus metus iš eilės atliekamo tyrimo rezultatus.
Ji atkreipė dėmesį, kad didžiausias vidutinis atlyginimas yra tose savivaldybėse, kuriose gyvena daugiausia aukštos kvalifikacijos darbuotojų bei įsikūrusios didžiosios Lietuvos verslo įmonės. 2011 m. III ketvirtį vidutinis Lietuvos gyventojų darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekė 1645 Lt per mėnesį. Daugiau uždirbo Vilniaus (1880 Lt), Klaipėdos miestų bei Visagino, Mažeikių, Jonavos rajonų ir Elektrėnų savivaldybių gyventojai.
„Čia veikia visos šalies ūkiui reikšmingi objektai – jūrų uostas, atominė ir Lietuvos elektrinės, naftos perdirbimo, chemijos produktų gamyklos. Stambių pramonės objektų svarbą savivaldybės gyventojų finansinei gerovei akivaizdžiai atskleidė Elektrėnai – 2011m., po to, kai buvo sustabdyta Ignalinos atominė elektrinė, Elektrėnuose darbo užmokestis viršijo šalies vidurkį“, – sakė O. Bložienė.
Mažiausiai uždirbama tose savivaldybėse, kuriose veikia mažiau įmonių, o darbo jėga mažai konkurencinga. Pavyzdžiui, Šalčininkų rajono savivaldybėje vidutinis darbo užmokestis 2011 m. buvo 1163 Lt. Nedideli atlyginimai ir Kalvarijos (1250 Lt), Kretingos (1260 Lt) rajonų savivaldybėse.
„Mažėjanti regionų atskirtis užtikrintų tolygesnę gyvenimo kokybę, taip pat galėtų tapti paskata gyventojams migruoti ne į užsienį, o šalies viduje“, – teigė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė. Tačiau, pasak jos, didėjantis atlyginimų skirtumas neleidžia tikėtis tolygesnio šalies ekonominio augimo
Tyrimas atskleidė, kad pagal senatvės pensijos dydį pirmauja ne tos savivaldybės, kuriose dabar uždirbama daugiausiai. Nuo didžiųjų miestų pensininkų beveik neatsilieka ir ankstesnių pramonės centrų – Alytaus, kai kurių Šiaurės Lietuvos rajonų gyventojai. Mažiausios pensijos tose savivaldybėse, kuriose didžiąją dalį teritorijos užima kaimiškos vietovės – Šilalės, Pagėgių, Šalčininkų, Skuodo ir Kelmės rajonuose. Analitikė pabrėžė, kad ateityje didžiausios pensijos bus ten, kur dabar yra didžiausi darbo užmokesčiai.
Atsigavimo po krizės banga regionų nepasiekė
Pasak O. Bložienės, didelius skirtumus tarp didžiųjų miestų ir rajonų savivaldybių lemia tai, jog ekonominė veikla sukoncentruota didmiesčiuose, o rajonų savivaldybėse ekonominė veikla išvystyta gerokai mažiau. Jos, analitikės teigimu, nespėjo pajusti ir atsigavimo po krizės.
„Pirmąją atsigavimo bangą pajuto didmiesčių savivaldybės, bet nespėjus jai pasiekti rajoninių savivaldybių, ekonomikos augimas pradėjo lėtėti“, – sakė ji.
„Jeigu žiūrėtume į tolimesnes perspektyvas, liūdniausia situacija rytinėse savivaldybėse, pvz., Ignalinoje. Tačiau apibendrinti negalima, nes kiekviena turi savų pliusų ir minusų“, – teigė analitikė.
O. Bložienės teigimu, regioninė atskirtis tampa itin skaudžia problema: atsiliekančiose savivaldybėse išauga ir taip didelis socialinės paramos poreikis, gyventojai netenka pajamų arba jos dar labiau sumažėja. Ji taip pat pabrėžė, kad iš tų regionų išvykstantys darbingi kvalifikuoti žmonės dar labiau mažina atsiliekančių regionų konkurencingumą.
Aiškindama, kodėl žmonės mieliau renkasi emigraciją, negu migraciją iš vienos Lietuvos vietos į kitą, ji sakė, kad darbo užmokestis didžiuosiuose mūsų šalies miestuose vis tiek bus gerokai mažesnis negu užsienyje.
„Kitas dalykas – žmonės bijo dirbti nekvalifikuotą ar menkiau kvalifikuotą darbą. Tai geriau pasislėpti nuo savo aplinkos žmonių ir už juodus darbus gauti didesnį darbo užmokestį užsienyje“, – aiškino O. Bložienė, trečiadienį pristatydama Lietuvos savivaldybių lyginamosios analizės rezultatus.
