Lietuvos gyventojų, teigiančių, kad jie yra patenkinti dabartiniu savo gyvenimu, skaičius, palyginti su 2010 metų pavasariu, padidėjo. Šiuo metu daugiau nei pusė, 56 proc., lietuvių yra patenkinti savo dabartiniu gyvenimu. Taip pat Lietuvos piliečiai pradeda optimistiškiau žiūrėti į ateitį. Palyginti su žemiausiu tašku, kuris buvo 2009–ųjų rudenį, 12 artimiausiųjų mėnesių lūkesčiai įvairiose srityse pagerėjo maždaug 10 procentinių punktų, rodo Eurobarametro tyrimas.
Pasak sociologo Mindaugo Degučio, tokioms šalies gyventojų optimistinėms prognozėms įtakos galėjo turėti tai, kad tyrimas buvo atliktas rudenį, nebuvo pabrangę kai kurie maisto produktai ar paslaugos. Neatmetama, kad optimistų skaičių padidino ir emigracija.
„Iš tikrųjų, nuotaikos po truputį gerėja tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje. Atsiranda vis daugiau optimizmo, pozityvesnio žvilgsnio į dabartinę situaciją ir į artimiausius 12 mėnesių“, – trečiadienį per spaudos konferenciją kalbėjo socialinių mokslų daktaras M. Degutis.
Lietuvos piliečiai pozityviai pradeda galvoti ir apie šalies ekonomikos padėtį. Manančiųjų, kad situacija yra gera, per metus padaugėjo 2 procentiniais punktais – nuo 5 iki 7 proc. Prognozuojama, kad dėl optimistinių nuotaikų atsigaus ir vidaus vartojimas. Tiesa, įsidarbinimo galimybių vertinime pesimizmo yra daugiau, praeis dar ne vieni metai, kol bus pasiektas 2007 metų rudens rodiklis. Tyrimo duomenimis, nors šalių ekonomikos, darbo rinkos situacija vertinama labai prastai, nuomonė apie savo namų ūkio finansinę padėtį nekinta – tik pusė apklaustųjų teigė, kad jų šeimos finansai geri.
Pagal šiuos rodiklius Lietuvos piliečiai atitinka visos ES vidurkį. Optimistiškiau nei lietuviai į ateitį žvelgia Estijos, Danijos, Prancūzijos, Švedijos piliečiai, tačiau Čekijos, Airijos, o ypač – Portugalijos ir Graikijos gyventojai yra didesni pesimistai.
„Matome, kad ta duobė liko 2008–2009 metais ir dabar lyg ir yra kilimas. Jau buvo taip blogai, dabar galima tik į viršų lipti. Be abejonės, dar nepasiekėme tų laikų – 2006, 2007 metų – kai vos ne pusė žmonių galvojo, kad ateityje bus geriau. Kol kas taip nėra, bet matome gerėjančių lūkesčių tendenciją ir tikėjimo, kad artimiausias laikotarpis bus palankesnis visais požiūriais“, – dėstė M. Degutis.
Didžioji dalis apklaustųjų Lietuvos gyventojų, vertindami Vyriausybės veiklą kovoje su krize, teigė, kad mūsų šalies Vyriausybė su krize tvarkėsi neveiksmingai. Tik 12 proc. pareiškė, kad Vyriausybė dirbo efektyviai. Prasčiau savo vyriausybių darbą vertino tik Airijos, Ispanijos ir Latvijos piliečiai. Tuo tarpu Lenkijoje, kurios ekonomika vienintelė visoje ES augo per krizę, 41 proc. gyventojų mano, kad jų valdžia su krize tvarkėsi sėkmingai.
Lietuviai mano, kad tinkamiausios priemonės kovoti su krize bei ekonomikai skatinti yra sąlygų verslui palengvinimas, išsilavinimo ir profesinio mokymo gerinimas, valstybės biudžeto deficito ir skolos mažinimas. Panašiai mano ir europiečiai.
Nedarbo problema išlieka labai svarbi daugumoje ES valstybių, beveik pusė bendrijos piliečių mano, kad krizės poveikis nedarbui dar nepasiekė savo aukščiausio taško.
Labiausiai iš visų ES piliečių gyvenimu nepatenkinti bulgarai, portugalai, rumunai, graikai ir vengrai. Šiame penketuke nebeliko ilgai jame buvusios Lietuvos. Labiausiai savo gyvenimu patenkinti Danijos, Liuksemburgo, Švedijos, Nyderlandų ir Suomijos piliečiai.
Lietuvoje Eurobarometro apklausa atlikta pernai lapkritį. Jos metu buvo apklausti 1005 respondentai nuo 15 metų amžiaus.
Eurobarometro tyrimuose tradiciškai pateikiami klausimai apie įvairių sričių situacijos vertinimus, apimančius požiūrį į ekonomiką, namų ūkio situaciją, darbo rinką ir pan.
