Narpliojant situaciją, paaiškėjo, kad valdžiai apie žmonių kančias žinoma, tačiau bandymai spręsti problemą atsimuša it į sieną.
Gyvenimo sąlygos neįtikėtinos
Į Sartininkų kaimą šių eilučių autorė išvyko neatsitiktinai – patys gyventojai, atvykę į redakciją, pasikvietė pagalbon, nes teigė nebeišmanantys, kieno jos dar prašyti. Aštuonbučiame name gyvenančios šeimos galva Raimundas Dragūnas aiškino – rūsys pilnas nuotekų, kurios dvokia ir gyventi neįmanoma.
Pirmadienį nuvykus į nurodytą namą ir vos pravėrus automobilio duris tvokstelėjo nemalonus kvapas. Gali pamanyti visai čia pat esant didžiulę kiaulidę. Tačiau nieko panašaus nėra – dvokas sklinda iš paties gyvenamojo namo. Tiesa, gyvenamuoju jo vadinti nė nesinori...
Prie laiptinės pasitiko Raimundo žmona Daiva ir keli jų vaikai. Panašu, kad jie su tvaiku apsiprato ar bent jau nebekreipia į jį dėmesio, nors jis tvyro visur. Pirmiausia Raimundas parodė parankinėmis priemonėmis uždengtą angą po balkonu – pilną dvokiančių srutų, kurios jau skverbiasi ir į pievutę. Anga uždangstyta, kad vaikai žaisdami neįkristų. Kiek toliau paėjus, vyras atidengė vietą, kažkada vadintą rūsio langu – ir čia pilna srutų, besiveržiančių iš po namo. Galiausiai priėjome ir paties rūsio duris, kurios jau daugybę metų užkaltos – vis tiek nieko nepasidėsi, nes viduje plūduriuoja ištisas srutų baseinas su paviršiuje plaukiojančiomis šiukšlėmis.
– Mes čia atsikraustėme neseniai, turime nuosavą butą pirmame aukšte. Iki tol gyvenome Tauragėje. Bet ten buvo socialinis būstas ir dar penktame aukšte. Su šešiais mažais vaikais nepatogu. Prašėme kito, kad ir mažesnio, bent keletu aukštų žemiau, tačiau nieko negavę persikėlėm į Sartininkus. Matėme apgailėtiną namo situaciją, bet kad mums kitur ką nors įsigyti per brangu. O čia turime daržą, vaikai gali žaisti kieme, yra sūpynės ir smėlio dėžė, – pasakojo šeimos galva.
Kaip atrodo šeimos butas? Iš pirmo žvilgsnio ne prabangiai, bet ir ne prastai. Raimundas paaiškino, kad butą susiremontavo vos atsikraustę. Tik štai musių labai daug – vyras teigė, kad pritvirtinus prie lubų musgaudį, jis aplimpa vos per pusvalandį. Virtuvėje kabo net du. Tiek visko pamačius (ar tiksliau – užuodus) nebestebina šeimininkės žodžiai, kad jiems tenka kovoti ir su tarakonų armija. Esą kas čia keisto, kai rūsyje po butu – visas kanalizacijos baseinas ir bjaurus kvapas skverbiasi net pro nematomus plyšius.
– Skambinau vienai įmonei, bet sakė, kad čia reikia valymo įrenginių ir jie kainuoja apie 8000 eurų. Tokių pinigų mes tikrai neturim. Niekas šitam name tiek neturi – žiūrėkit, net balkonai daugelio avarinės būklės. Kreipėmės į savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją Vytautą Navicką, šis iškart pasakė, kad reikia su seniūnu kalbėti. Bet kol kas niekas niekur nieko. Ir jus išsikvietėm, bet kiti namo gyventojai neina – vieni žurnalistų bijo, kiti pensininkai ir sako tiek nebegyvensiantys, kad rūpintųsi namo bėdomis. Tai tik mes vieni ir beieškom pagalbos, – kalbėjo Raimundas, patikslinęs, kad šį bei tą dar pajėgtų savo jėgomis ir lėšomis pasidaryti, bet visus darbus atlikti – per brangu.
Vyras atskleidė, kad kiek anksčiau bandė iškasti griovį link kanalo – kad bent iš rūsio išleistų srutas, bet tąkart aplinkosaugininkai jam skyrė 60 eurų baudą.
Jau atsisveikinant su Dragūnų šeima, Raimundas užsiminė girdėjęs, kad kanalizaciją galėjo užkimšti dar tiesiant kelią pro namą – neva įlūžo vamzdžiai ir jų niekas netvarkė. Gyventojų tvirtinimu, maždaug nuo to laiko ir plūsta viskas rūsin.
Seniūnas: „O ką aš dabar turėčiau jiems padaryti?“
Žygaičių seniūnas Vytautas Juška, išgirdęs žurnalistės klausimus, iškart pasakė, kad minimas namas kanalizacijos apskritai neturi. Dar nuo senų laikų esą viskas padaryta nelegaliai ir gyventojai, net žinodami apie problemą, vis tiek leidžia vandenį, kuris galiausiai teka į rūsį. V.Juška patikslino – problema tikrai nenauja, ji visiems žinoma. Neva patys gyventojai galvas ima sukti tik srutoms pradedant veržtis pro pamatus.
– Visi jų butai privatūs. Jie norėtų įsirengti kanalizaciją, bet jos niekada ten nebuvo, tiesiog gyventojai neatsakingai leidžia nuotekas. Jiems neįmanoma nieko pasakyti. Leidžia vandenį į kriaukles ir tiek, o viskas eina į rūsį. Jie patys ten viską pasidarė, seniai tas yra. O ką aš dabar turėčiau jiems padaryti? Bandžiau suburti, kad jie tartųsi, susidėtų pinigus. Bet jie nesiima jokių priemonių. Ištraukti viską iš rūsio mes galime – ir ne kartą jau esame tą darę, bet viskas vėl iš naujo prasideda. Problemą išspręstų valymo įrengimai, bet kas juos ten įrengs, kai jie patys nesusitaria? – kalbėjo seniūnas.
Seniūnui antrina Sartininkų seniūnaitis Saulius Musvydas. Vyras žurnalistei tvirtino, kad šio namo problemos žinomos visam kaimui ir nuolat stengiamasi padėti, tačiau, panašu, kad bendruomenei svyra rankos. Esą dauguma namo gyventojų patys šiukšles kaupia, o po to prašo pagalbos.
– Čia gyventojų problema, kad name tokia netvarka. Planavom ir su jais kalbėjom, kad sušauks susirinkimą, jei reikės, ir vakare atvažiuosim pas juos. Bet jie net to nesugeba. Mes su seniūnu neturime tiek laiko, kad visus po vieną surankiotume. Matyt, jie įpratę gyventi taip, kad kažkas už juos viską padarys. Buvo lyg įkūrę savo bendriją, bet, mano žiniomis, mokesčių nemoka. Tai, jei neklystu, seniūnas kreipėsi į savivaldybę, kad paskirtų namui kitą administratorių. Tokiam daugiabučiui įrengti valymo įrenginius kainuoja nemažus pinigus. Nebe kolūkio laikai, tie žmonės turi patys rūpintis, – daugiabučio gyventojų neapgailėjo seniūnaitis.
Pažadėjo, ar ištesės?
Problemos problemomis, tačiau apsilankius dvokiančiame pastate natūraliai kyla klausimas – o kas nuo antisanitarinių sąlygų apsaugos jame augančius vaikus? Galiausiai kas gresia gretimo namo gyventojams, pas kuriuos gali parkeliauti įvairūs parazitai ar net ligos? Tačiau panašu, kad problema greitai išspręsta nebus, mat įvairios visuomenės sveikata besirūpinančios įstaigos apribotos biurokratinėmis kliūtimis.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Tauragės departamento laikinoji vadovė Gilma Masiulionienė įvardijo, kad situaciją name tirti galėtų, jei kviestų seniūnas.
– Tiriame tuos skundus, kurie susiję su ūkine veikla. Šį reikalą turi spręsti seniūnija – jei jie mato poreikį, tada turi kviesti mus į komisiją. Bet mes tik nustatytume faktą. Jei butai privatūs, vargu ar seniūnija privalo kuo nors padėti – čia jau seniūnas turi paaiškinti. Savivaldybėje turėtų būti sanitarijos inspektorius, kurio sritis ir būtų tokius dalykus tikrinti. Bet Tauragės savivaldybė tokio žmogaus neturi, nebent kam nors iš specialistų priskirtos šios funkcijos, – svarstė G.Masiulionienė.
Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius Modestas Petraitis, paklaustas ar yra galimybių pagelbėti namo gyventojams, pasvarstė apie pigesnį situacijos sprendimo būdą.
– Gyventojai, kurie turi savo nuosavybę tame pastate, turėtų permontuoti namo rūsyje nuotekų vamzdyną ir įrengti jų kaupimo rezervuarą, kurį ištraukti ir nuotekas išvežti žymiai pigiau nei eksploatuoti valyklą. Nuotekų valymo įrenginiai gana brangūs. Jų eksploatacija būtų sudėtinga dėl mažo nuotekų kiekio ir į jas išpilamų visokių šiukšlių. Artimiausiu metu vyksiu į Šikšnius, tad užsuksiu dėl šios problemos ir daugiau pasidomėsiu, kaip galima išspręsti, – pažadėjo M.Petraitis.
