Vieno uostamiesčio daugiabučio gyventojai tikina, kad pradėję domėtis, kaip vyksta jų namo renovacijos darbai, buvo ištikti šoko. Ginčų su renovacija atliekančia bendrove, projekto techniniu prižiūrėtoju ir renovacijos administratore pasekmė - ne tik sustoję darbai, bet ir laukiantis bylinėjimasis teismuose, bendrijos sąskaitos areštas.
Lietuvos daugiabučių namų bendrijų federacijos prezidentas Juozas Antanaitis tvirtina, kad teismuose jau yra ne viena byla dėl daugiabučių renovacijos. Jo nuomone, problemų nekiltų, jei kiekvieną darbų etapą kontroliuotų tokios valstybinės institucijos kaip Būsto agentūra.
Suabejojo kokybe
Kretingos g. 81 daugiabučio gyventojai prieš keletą metų nutarė dalyvauti daugiabučių renovacijos programoje. Buvo nutarta, kad šiam namui reikalinga pilna renovacija.
Namo bendrija "Lagūna" išsirinko renovacijos administratorių, kuriuo tapo šioje srityje patirties turinti, ne vienai bendrijai pirmininkaujanti Vilija Adakauskienė.
2006 m. ji pradėjo vykdyti renovacijos projektą. Viskas vyko sklandžiai iki tol, kol 2008 m. rudenį buvo pradėtas šiltinti namo fasadas - gyventojai suabejojo šių darbų kokybe.
"Kreipėmės į rangovus, bet jie į mūsų abejones nereagavo", - pasakojo "Lagūnos" bendrijos pirmininkė Žana Dragunova.
Jos teigimu, į bendrijos narių įtarimus, kad namo renovacija vykdoma netinkamai - darbų sumos per didelės, o patys darbai atliekami atbulomis rankomis, nereagavo nei V. Adakauskienė, nei bendrovės "AV Fasadai" vadovas Vaidotas Zuzevičius, nei techninio projekto prižiūrėtojas.
Mokėjo už orą?
Kai bendrijos susirinkime buvo išsirinkta nauja valdyba, ji nutarė kreiptis į statybų audito bendrovę ir nemokėti rangovams tol, kol auditas nepateiks savo išvadų.
Audito bendrovė Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras, atlikusi pirmą patikrinimo etapą, nustatė, jog yra užaktuotų, bet neatliktų darbų už 172 tūkst. litų. Ši suma jau buvo pervesta rangovams.
Pastarieji, nelaukdami kol auditas baigs visus patikrinimo etapus, kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl skolos priteisimo. Ji susidarė dėl to, kad neva nesitarusi su bendrijos valdyba administratorė V. Adakauskienė dar prieš atsisakydama šių pareigų pasirašė po darbų, kurie iki šiol neatlikti, aktu. Anot gyventojų, savo parašu ji patvirtino, kad gyventojai privalo sumokėti bendrovei "AV Fasadai" 67 tūkst. litų.
"Ji tai padarė po to, kai bendrijos valdyba pareikalavo nesirašyti po jokiais dokumentais. Negana to, administratorė dar ir pervedė pinigus iš bendrijos sąskaitos - avansu neaišku už ką sumokėjo apie 30 tūkstančių litų. Dabar situacija tokia, jog mes likome skoloje už tai, kas nepadaryta, bet užaktuota. O Klaipėdos apygardos teismas atsiuntė nutartį, jog skolą privalome sumokėti skubiai, antraip bendrijos sąskaita bus areštuota. Šiuo metu su advokato pagalba ruošiame priešieškinį ir skųsime nutartį. Skaudžiausia, kad mūsų pasitikėjimu buvo pasinaudota. Šią renovacijos istoriją viešiname todėl, kad klaipėdiečiai, nutarę dalyvauti renovacijos programoje, domėtųsi, kur ir už ką keliauja jų pinigai, kad niekuomet aklai nepasitikėtų nei administratoriumi, nei rangovu ir viską akylai tikrintų", - tikino "Lagūnos" pirmininkė Ž. Dragunova.
Anot jos, keista yra ir tai, jog už neatliktus darbus rangovams buvo sumokėta ir valstybės paramos dalis.
"Į teismą nepuolėme, nes tikėjomės, kad su rangovais pavyks gražiuoju susitarti. Deja, buvome apgauti. Renovacija sustojo, neapšiltintus fasadus merkia lietus ir sniegas, o bylinėjimasis teismuose atims dar daugiau laiko", - teigė Ž. Dragunova ir vienas iš bendrijos valdybos narių Viačeslav Burdin.
"Kvepia vagyste"
Renovacijos darbų auditą bendrijoje atliekančios bendrovės Vakarų regiono statybų konsultacinio biuro generalinis direktorius Artūras Sabeckis situaciją Kretingos g. 81 name apibūdino dviem žodžiais. Jo nuomone, atsiskaitymo su rangovu tvarka "kvepia vagyste".
"Buvo apmokėti neatlikti darbai už didžiulę sumą. Kai iškilo klausimas, jog šiuos darbus reikėtų užbaigti, rangovas ir toliau norėjo gauti pinigus į priekį. Matyt, bendrovė neturėjo apyvartinių lėšų, specialiai vilkino darbus ir taip provokavo žmones. Gyventojams siūliau nelaukti ir pirmiems kreiptis į teismą. Įspėjau juos, jog rangovas gali užbėgti už akių. Kaip supratau, taip ir atsitiko. Kol kas dar netikrinta ir kai kurių darbų kokybė. Panašu, jog ir čia gali būti daug pažeidimų", - sakė A. Sabeckis.
Bendrijos "Lagūna" istoriją pokalbininkas įvardino kaip galimą pinigų "plovimo" pavyzdį.
"Manau, jog ši istorija kvepia baudžiamąja byla", - dėstė pokalbininkas.
"Bendrija yra nemoki"
Vaidotas ZUZEVIČIUS, UAB "AV Fasadai" direktorius:
Audito bendrovės, kurią nusamdė gyventojai, išvadas vertinu kaip ne visai pagrįstas. Mums pinigai tikrai nebuvo mokami į priekį. Konfliktas tarp mūsų bendrovės ir bendrijos "Lagūna" kilo todėl, kad ši bendrija yra nemoki. Ši priežastis - ne vienintelė, tačiau aptarinėti kitų detalių nenorėčiau.
Darbai, kuriuos įsipareigojome atlikti, yra padaryti, tačiau bendrija mums už juos nesumokėjo. Būtent dėl to kreipėmės į Klaipėdos apygardos teismą. Melas ir tai, kad esą darbai sustojo, nevyksta. Kas nori, tas mato ir darbų pokyčius, ir dirbančius žmones. Kurie nenori matyti - nemato. Kalbu pirmiausia apie "Lagūnos" bendrijos pirmininkę, ponią Žaną Dragunovą.
Kol renovacijos projektą administravo Vilija Adakauskienė, tol atsiskaitymai vykdavo laiku ir be problemų. Bendrijos elgesys netoleruotinas. Mūsų dialogas vyksta daugmaž taip - jie sako padarykite darbus, o mes kada nors atsiskaitysime. Renovacijos užbaigimui bendrijai dar reikia 100 tūkstančių litų, o turi tik 30 tūkstančių, bet aiškina, jog turi pakankamai pinigų atsiskaityti už darbus.
"Esu šmeižiama"
Vilija ADAKAUSKIENĖ, buvusi DNBS "Lagūna" renovacijos projekto administratorė:
Jeigu bendrija jaučiasi teisi svaidydamasi tokiais kaltinimais, tai kodėl ne ji, o rangovas paduoda ieškinį teismui ir laimi? Iš administratorės pareigų pasitraukiau, nes buvau viešai žeminama bendrijos pirmininkės ir valdybos. Visiems buvo įrodinėjama, kad aš pasiėmiau iš sąskaitos 400 tūkstančių litų. Kuris kentėtų tokį akivaizdų šmeižtą? Ypač skaudu dėl to, jog aš stengiausi, ieškojau galimybių tęsti renovaciją, kai bankai masiškai atsisakinėjo duoti paskolas. Iš savo asmeninių lėšų važinėjau į Vilnių, myniau įvairiausių institucijų slenksčius, jog darbai nestotų. Ko už tai sulaukiau? Kaltinimų nebūtais dalykais.
Jei jie kalba apie nekokybiškus darbus, kur įrodymai, dokumentai? Kas turėtų tai nustatyti - ar atsakingi specialistai, ar bet kuri namo bobutė? Manau, kad kišdamasi į mano ir rangovų darbus bendrijos pirmininkė viską sujaukė, pakenkė visiems gyventojams ir dabar ieško atpirkimo ožių.
"Renovacijos darbų niekas nekontroliuoja"
Juozas ANTANAITIS, Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentas:
Tai, jog prisidengiant renovacija yra vagiami valstybės ir gyventojų pinigai - jokia naujiena. Tokių atvejų, bylų teismuose - ne vienas. Dažniausiai pinigai "plaunami" sukeliant darbų kainas. Taip atsitiko vienai bendrijai Šiauliuose. Ar pavyks įrodyti neskaidrius sandorius, kol kas lieka neaišku, nes vyksta tyrimas.
Apie tai, kad Šiauliuose konkursai renkant rangovus vyksta neskaidriai ir kainos yra sukeltos, garsiai, per spaudą kalbėjau dar pernai kovą. Niekas į mano pasisakymus nekreipė dėmesio, net aplinkos ministras, nors jam ant stalo buvo padėti tai įrodantys dokumentai.
Jei nerausime šaknų, vagystės šioje srityje klestės, nes niekas nekontroliuoja ar daugiabučių renovacija vyksta skaidriai. Iš esmės už kokybę yra atsakingas techninio projekto prižiūrėtojas, bet jei jis yra savas darbų rangovui - apie kokią kokybę kalbame?
Kiekvieną darbų etapą privalėtų kontroliuoti, tikrinti valstybinės institucijos, tokios kaip Būsto agentūra, bet jos netikrina.
Gyventojai patenka į labai sudėtingą situaciją. Jei kreipsis į teismus ir bus nutarta ieškoti įrodymų - teks ardyti tai, kas padaryta. O jei bus nustatyta, kad viskas gerai - kas apmokės už ardymą ir taisymą? Gyventojai! Dėl šios priežasties į teismus ir neskubama kreiptis.
Vaida JUTKONĖ
