Jei dabar šiukšlių krūvomis ir šmirinėjančiais graužikais greta konteinerių skundžiasi dalis vilniečių, tai jau visai netrukus atliekose gali paskęsti ir kitų miestų bei miestelių gyventojai. Įvairių produktų pakuočių, parduodamų prekybos centruose, gamintojai bei importuotojai šiukšlių tvarkytojams skolingi didžiules sumas.
Štai Pakruojo komunalininkams už praėjusius metus nesumokėta per 50 tūkstančių eurų. Įmonės direktorius sako, kad mažam kolektyvui tai yra didžiuliai pinigai – dviejų mėnesių algos. Tad jei ir toliau nebus atsiskaitoma, jie gali tiesiog bankrutuoti ir mieste neliks kam išvežti šiukšlių.
„Jei kitų veiklų neturėtumėme, tai tikrai dėl pakuočių atliekų surinkimo būtumėme bankrutavę, nes reikia pirkti kurą, žmonėms mokėti atlyginimus ir laiku. Reikalinga investuoti, pirkti techniką. Jei negauni metus finansavimo, tai suprantama, kad artėja bankroto riba“, – sako „Pakruojo komunalininko“ direktorius Stasys Lembutis.
Pakuotėse savo prekes parduodančios įmonės: prekybos centrai, gėrimų, konservų gamintojai ir kiti – šių šiukšlių tvarkymui Lietuvoje yra įkūrę tris organizacijas, kurios ir įpareigotos pasirūpinti atliekomis. Už tą susimokame patys pirkdami prekę.
Didžiausio rinkos žaidėjo „Žaliojo taško“ vadovas tikina, kad lėšos yra, o neatsiskaitoma dėl formalios problemos. Esą už 2018 metus pinigai komunalininkams neišmokėti dėl aplinkos ministerijos sukurtos elektroninės apskaitos sistemos. Būtent joje atliekas tvarkančios įmonės privalo pateikti dokumentus, įrodančius, jog darbai atlikti. Ir tik tuomet pakuočių gamintojai gali su jais atsiskaityti.
„Visos lėšos bus pervestos, kai bus pateikti dokumentai, nes tokios sutartys yra pasirašytos su atliekų tvarkytojais, kad pateikiami įrodantys dokumentai, kurie patvirtina, kad atliekos sutvarkytos – tuomet atsiskaitoma už visas paslaugas“, – sako „Žaliasis taškas“ vadovas Kęstutis Pocius.
Pernai gruodį dėl stringančios sistemos aplinkos ministerija leido komunalininkams, kad šie darbus, kuriuos padarė verslininkams, gali pristatyti ir raštu. Visgi pinigai šiukšles tvarkančioms įmonėms į sąskaitas pradėjo kristi tik pastarosiomis dienomis, o sumos kol kas kuklios.
Komunalininkų atstovė Asta Kuckaitė nemano, jog verslininkų nemokumą lemia biurokratiniai trikdžiai, esą jie tiesiog vilkina laiką, o pažadais, kad viskas bus sumokėta per pusantros savaitės, nepasitiki. Juolab, kad naujosios sutartys tarp gamintojų, tvarkytojų bei savivaldybių bus pasirašomos jau šių metų kovą.
„Visus metus laukėme, kol bus sumokėta už 2017 metus. Skolos dar buvo. Šioje konferencijoje nepaminėta, nes kaip tik padengtos tos skolos, bet kodėl mes keliame tokį didelį vėją – kad tokia pati situacija ir scenarijus, nepasikartotų 2019 metais. Dabar šnekama, kad sumokėsime, bet mes nusiraminsime tada, kai sąskaitos bus apmokėtos“, – sako komunalininkų atstovė Asta Kuckaitė.
Skolos komunalininkams šiuo metu siekia jau 7 milijonus eurų. Iš jų pusantro milijono savivaldybių atliekų tvarkytojams, o didžiausia skola vienai įmonei – per pusę milijono eurų.
