Tai Darom ar neDarom? O gal visgi Darom? Bet jei Darom – tai ką?
2010-ieji metai Lietuvai bus ne tik kad nelengvi, bet tam tikra prasme ir lemtingi. Nuo to, kokia Lietuva už, tarkime, dviejų metų išsikapanos iš ekonominio nuosmukio, priklausys viso dešimtmečio ekonomikos ir visuomenės vystymosi dinamika. Nuo to artimiausio dešimtmečio, ko gero, priklausys Lietuvos vieta Europoje ir pasaulyje visą dvidešimt pirmąjį amžių.
Valstybių ir visuomenių vystymasis dažnai yra labai inertiškas. Vienąsyk įšokus į Europos provincijos ar užkampio vėžes, paskui sunku iš jų iššokti. Susidaro uždaras ratas – užkampį palieka kvalifikuočiausi ir energingiausi žmonės, į jį neateina investicijos ir pažangiausios technologijos, jo gyventojus kamuoja užkampio sindromas.
Kita vertus, valstybė sugebėjusi įkelti bent puse kojos į lyderių traukinį, gali per kokį dešimtmetį įsiropšti ir į jo paskutinį vagoną, o paskui pradėti nuoseklų ir kryptingą judėjimą garvežio link.
Svarbu suvokti, kad susiskirstymas į Europos ar pasaulio lyderius ir užkampius nėra tolygiai žemyn vedanti tiesė, kur vieni yra šiek tiek labiau lyderiai, kiti – šiek tiek mažiau. Europoje, kaip ir Amerikoje esama valstybių ir miestų, kuriuose susitelkusi beveik visa pažangioji gamyba, mokslas, finansai, menas ir dauguma gyventojų, bet yra ir bus retai apgyvendintų teritorijų, kuriose nebus beveik nieko, išskyrus žemės ūkį, viešbučius, parduotuves, vieną kitą gamyklą ir vietinį universitetą.
Pavyzdžiui, JAV bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui turtingiausiose valstijose (Vašingtono miestas, Konektikutas, Niūdžersis) ir neturtingiausiose (Arkanzasas, Juta, Misisipė) skiriasi apie du kartus. Beveik taip pat Amerikos valstijos išsidėsto ir pagal gyventojų tankumą – trys turtingiausios valstijos yra ir tarp penkių tankiausiai apgyvendintų – su daugiau nei 300 žmonių kvadratiniame kilometre (kaip ir Anglijoje ar Olandijoje). O neturtingiausios Amerikos valstijos – Arkanzasas ar Juta turi po 10-20 žmonių kvadratiniame kilometre.
Lietuva su 50 žmonių kvadratiniame kilometre yra vis dar tankiau apgyvendinta nei Latvija (35) ar Estija (30), tačiau gerokai rečiau nei Lenkija (120), Danija (128), Italija (200), Anglija (255), Belgija (354) ar Olandija (400).
2009 metais vien pagal oficialius duomenis Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 20 000. Lietuva buvo paskutinėje vietoje Europoje pagal gyventojų skaičiaus didėjimą, arba pirmojoje pagal mažėjimą (-0,6 proc.). Panašūs gyventojų mažėjimo mastai buvo tik Latvijoje (-0,5 proc.) ir Bulgarijoje (-0,4 proc.). Estijoje gyventojų skaičius buvo stabilus, jis didėjo Lenkijoje (0,1 proc.), Slovakijoje (0,2 proc.), Čekijoje (0,4 proc.), Slovėnijoje (1,0 proc.).
Tad ką gi Daryti, kad situacija pradėtų keistis į gerąją pusę? Daryti galima tikrai daug ką, ir čia pasiūlysiu savo „Darom 2010” penketuką:
5. Darom Šypsenas – šypsotis niekas nedraudžia ir tai nieko nekainuoja. Tai pats greičiausias būdas pakelti Lietuvos BLI (bendrąjį laimingumo indeksą) ir BVP. Šypsokimės gatvėje, darbe, mokykloje ir parduotuvėje.
4. „Darom 2010“ – kaip ir kasmet galima rinkti šiukšles ir švarinti savo aplinką. „Darom 2010” įvyks balandžio 17 d. – daugiau informacijos www.mesdarom.lt. Akcijos organizatoriai itin ieško Darom taškų vadovų visoje Lietuvoje.
3. Darom Idėjas – kada, jei ne dabar yra pats geriausias laikas kurti ir įgyvendinti pačias geriausias idėjas – verslo, meno, visuomeninės veiklos ar išradingo laisvalaikio su šeima ir draugais.
2. Darom Darbo vietas – nors Darbo vietos nėra svarbiau už Šypsenas ar Idėjas, tačiau dabartinio ekonominio sunkmečio metu jos yra itin reikalingos. Yra begalės įdomių, netradicinių būdų, kaip kurti darbo vietas kitiems ir susikurti jas sau patiems. Visos dvidešimtojo amžiaus ekonominės krizės buvo ir naujų įmonių, naujų verslo sprendimų užuomazga.
1. Darom Vaikus – pasaulio statistika byloja, kad „kuo blogiau, tuo daugiau vaikų”. Kur gimsta daugiausia vaikų? Somalyje, Liberijoje ir Afganistane – ten, kur siaučia karai ir žmonės badauja. Kur vaikų mažiausiai? Japonijoje, Vokietijoje, Singapūre ir Honkonge – valstybėse, labiausiai pažengusiose globalioje ekonomikoje. Galbūt, kai mažiau darbo ir daugiau laisvo laiko, galima pagalvoti, kaip sukurti visuomenėje tokią aplinką ir atmosferą, kad jaunos šeimos iš tiesų norėtų turėti po 3-4 vaikus kaip dauguma baltųjų amerikiečių šeimų. Galbūt, tai galėtų būti pasiekta per dvidešimt pirmojo amžiaus vertą darželių ir mokyklų tinklą, per glaudesnį pačių tėvų bendradarbiavimą ir itin palankų visuomenės, verslo ir valstybės požiūrį į svarbiausią Lietuvos prioritetą.
