30 laipsnių padalą perkopęs ir artimiausiomis dienomis nusileisti neketinantis termometro stulpelis daugeliui darbuotojų kelia nerimą: kaip reikės ištverti darbo dieną?
Pastarosios dienos sunkios ne tik dirbantiesiems lauko darbus. Sunku išsėdėti biuruose prie kompiuterio, bet dar sunkiau tiems, kurie darbuojasi skalbyklose, kepyklose, valgyklose prie puodų.
Saulė ir lepina, ir kankina
Panevėžietė Asta teigė visą dieną dirbanti lauke – prekiaujanti. Laimė, ne ištisą dieną saulėkaitoje tenka kaisti: po pietų saulei nusisukus, bent nebereikia ieškoti gaivesnio pavėsio, kol nėra klientų. Kol kas sveikata, sako, nebuvo sustreikavusi, tačiau greičiausiai dėl to, kad stengiasi saugotis: gerianti daug vandens, dėvinti medvilninius drabužius ir būtinai – kepurę.
„Iš vienos pusės smagu, kai karšta, bet kai reikia dirbti saulėje ir karštyje – tuomet nieko gero“, – atviravo prekeivė.
Statybininkas Linas vakar apie vidurdienį jau traukė namo. Jauno vyro teigimu, šią savaitę jis su bendrabarbiais darbo dieną pradeda kaip niekada anksti – apie pusę penkių ryto – ir stengiasi kuo daugiau padaryti, kad nereikėtų kepti saulėje.
„Net ir rytą apie 10–11 valandą jau sunku dirbti: plieskia kaitri saulė... – pasakojo jis ir juokavo, jog ir iki to laiko darbuotis įmanoma tik gausiai gaivinantis vandeniu – kaip ir praėjusią vasarą. – Tačiau ką padarysi – oras juk nepasikeis. Todėl patys, vis pasikeisdami su bendradarbiais, padarydami pertraukėles, dirbame.“
Mieliau nemoka baudų
Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjas Rimantas Trota sako kol kas nesulaukęs dirbančiųjų lauke skundų dėl karščio. O štai skundas dėl pernelyg troškių patalpų jau buvo.
„Darbas karštyje įpareigoja darbdavį pasirūpinti darbuotojais“, –
R. Trota primena, kad net ir nesant skundų patys Darbo inspekcijos inspektoriai, tikrindami objektus, atkreipia dėmesį į darbo sąlygas. Reikia daryti daugiau pertraukėlių, parūpinti geriamojo vandens ar, suderinus su darbuotojais, darbus pradėti anksčiau – Darbo kodeksas to nedraudžia ir neįpareigoja pranešinėti inspektoriams. „Gali taikyti tokias priemones – niekas nedraudžia“, – drąsina specialistas.
R. Trotos žiniomis, pernai, kai karštis nesitraukė daugiau nei mėnesį, kai kurios įmonės darbą pradėdavo ir penktą ryto. Tiesa, kaitros nebepakeliančių darbuotojų skundų aną vasarą irgi nestigo – pavyzdžiui, dėl sutrikusios ventiliacijos parduotuvėje.
Darbdaviams, R. Trotos manymu, prieinamos įvairios techninės priemonės troškiose patalpose plušančiais savo darbininkais pasirūpinti: tai ir ventiliacija, kondicionieriai, oro drėkintuvai. Tik kartais jiems apie tai reikia priminti.
Taip nutiko ir praėjusią savaitę darbo inspektoriams panevėžiečiams gavus skundą, kad įmonės darbuotojai darbo vietoje turi kęsti karštį. Patikrinus paaiškėjo, jog skundas pagrįstas – temperatūra patalpose iš tiesų buvo gerokai aukštesnė nei leidžia higienos norma.
Tąkart pakako įspėti darbdavį pasirūpinti tinkamomis darbo sąlygomis. „Negalime skųstis – darbdaviai stengiasi“, – pasidžiaugė R. Trota.
Pastarieji veikiausiai žino, jog įspėjimas – tikra sėkmė, mat už panašius teisės aktų pažeidimus gresia ir baudos nuo 500 litų iki 5 000 litų. Tačiau jų, pasak R. Trotos, neskubama skirti. „Kas iš to, jei darbdavys sukandęs dantis baudą sumokės ir vėl toliau nesirūpins darbuotojais?“ – sako specialistas.
Lietuva – ne Ispanija
Iš „Panevėžio gatvių“ pavadinimo jau aišku, kur daugiausia laiko praleidžia įmonės darbuotojai. Jų vadovas Gintaras Petrauskas sako, kad net karštymetis mažai ką keičia. Aišku, kai kurios brigados darbą gatvėse pradeda maždaug pusantros valandos anksčiau – nuo šeštos ryto. Tačiau ne visiems „Panevėžio gatvių“ darbuotojams įmanoma taip pakoreguoti savo darbo dieną. Tarp tokių, „pririštų“ prie konkrečių darbo valandų, – rinkliavos už automobilių stovėjimą gatvėse rinkėjai.
„O ir asfalto anksčiau, nei pradės dirbti jį gaminanti įmonė, nepasiimsi, tad ir darbo anksčiau nepradėsi“, – pridūrė G. Petrauskas. Jei karščiai tęstųsi mėnesį kitą, pasak „Panevėžio gatvių“ vadovo, tuomet būtų ieškoma būdų, kaip susiderinti su tiekėjais. Tačiau tai nėra taip paprasta, kad būtų verta vargti dėl savaitės.
Įmonės direktorius pasakojo vakar pats važinėjęs po miestą, žiūrėjęs, kokiomis sąlygomis dirba žmonės. „Sunku dirbti tokiame karštyje“, – pripažino G. Petrauskas.
Kita vertus, jo teigimu, Lietuva – ne Ispanija, čia nėra tradicijos kelias valandas anksti rytą padirbus daryti ilgoką pertrauką, o pavakary kelioms valandoms vėl visiems susirinkti į darbą.
Dalys kremą nuo saulės
„Panevėžio kelių“ bendrovės atstovė ryšiams su visuomene Rasa Čepienė taip pat tvirtino, kad dėl karščio prireikė koreguoti darbų organizavimą.
Karščio įtakai sumažinti naudojamos įvairios priemonės: daromos pertraukos, karščiausiu paros metu stengiamasi daryti jas ilgesnes, objektai aprūpinami šaltu geriamuoju vandeniu, yra šaldytuvai, pailsėti galima buitinėse patalpose.
Daugelyje objektų darbas pradedamas septintą, o asfaltavimo darbai – net ketvirtą valandą ryto ir iki vidurdienio būna baigiami. „Asfaltas ir taip būna karštas, tad dirbti dar sunkiau“, – sako R. Čepienė.
Kelininkai ir taip dirba ekstremaliomis sąlygomis ir bet kokiu oru – lietuje, karštyje, šaltyje. Be to, keliai remonto metu niekada nebūna uždaryti visiškai – vyksta eismas, ir ne kiekvienas vairuotojas laikosi apribojimų, tad ir sužeidimų pavojus nemažas. „Dirbama nuolatinėje įtampoje“, – aiškina R. Čepienė.
Praėjusiais metais vienas „Panevėžio kelių“ darbuotojas dėl karščio buvo sunegalavęs, tačiau jam laiku pagalbą suteikė bendradarbiai.
R. Čepienės teigimu, viena svarbiausių prevencinių priemonių nuo karščio ar saulės smūgių yra tinkamų, iš natūralaus pluošto pagamintų darbo drabužių ir galvos apdangalų privalomas dėvėjimas. Išleidžiamos ir specialios atmintinės, kaip saugotis nuo kaitros, suteikti pirmąją pagalbą blogai pasijutusiam kolegai.
„Bet jei patys nesisaugos, vadovas neišspręs tos problemos“, – bendrovės atstovė priminė, esą daug kas priklauso ir nuo pačių darbuotojų veiksmų.
Beje, jiems šiemet teko išdalyti ir priemones nuo negailestingai puolančių uodų apsisaugoti. Šią savaitę pirmą kartą dalys ir kremą nuo saulės.
Iškeliauja atostogauti
Panevėžio statybos tresto vadovas Dalius Gesevičius sako, kad jų įmonėje ir šiaip vasarą dirbama kitokiu grafiku. Tačiau karščių metu jį tenka dar labiau pakoreguoti: žmonės turi geriamojo vandens, galimybę ilgiau atsikvėpti buitinėse patalpose.
„Per patį karštį dirbti negerai ir žmogui, negerai ir betonui“, – aiškina statybų bendrovės vadovas, vildamasis, jog ekstremalūs karščiai netruks labai ilgai, nes kuo toliau, tuo sudėtingiau tampa darbus derinti su medžiagų, mechanizmų tiekėjais.
„Bet gamtos nepakeisi – yra kaip yra“, – filosofiškai mąsto D. Gesevičius.
Nelengva per tokius karščius ir kepykloms, konditerijos gaminių gamintojams. „Dagemos konditerijos“ savininkė Marija Rabikauskienė per karščius išleido visus darbuotojus atostogų – nuo užvakar bendrovė gardėsių nebegamina. „Nėra užsakymų per karščius“, – aiškina verslininkė, kurios įmonės asortimente – daug gaminių su šokoladu, o šie per karščius nėra paklausūs. Tuo labiau kad vairuotojams sudėtinga net nuvežti juos iki prekybos vietos – šokoladas pradeda pakeliui tirpti.
„Pernai irgi atostogavome per karščius, – prisimena M. Rabikauskienė. – Būdavo, po dvi dienas per savaitę padirbame, užsakymus atliekame ir vėl atostogaujame.“
Įmonės vadovės teigimu, jos verslui tai nėra naujiena: žinodami, kad vasarą paklausa sumažėja, pasilieka tą laiką atostogoms – birželis, liepa, dalis rugpjūčio yra būtent tas laikas, kai panevėžiečiams saldumynai mažai rūpi.
Daiva SAVICKIENĖ
Panevėžio balsas
