Lietuvoje pastarąsias savaites kepina rekordinis karštis. Vien birželį buvo pagerintas temperatūros rekordas, o meteorologai žada, kad 40 laipsnių karštis Lietuvoje netrukus gali tapti įprastu reiškiniu.
Kol ofisuose dirbantys žmonės gali džiaugtis kondicionierių vėsuma, kai kuriems darbuotojams tenka kęsti kaitrą saulėje. Pavyzdžiui, viešojo transporto vairuotojams ar statybininkams nuo saulės spindulių pasislėpti pavyksta retai.
Vairuotojams karštis nepakeliamas
Temperatūra viešajame transporte vasarą gali tapti nepakeliama. Apie keleivių skundus dėl temperatūros viešajame transporte portalas tv3.lt rašė jau anksčiau.
Vilniaus viešojo transporto (VVT) darbuotojų profesinė sąjunga sako, kad per karščius vairuotojams dirbti sekasi sunkiai. Darbo sąlygos dėl aukštos oro temperatūros esą yra labai prastos.
VVT darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius sako, kad kone didžiausia problema, su kuria vairuotojai susiduria vasarą yra kondicionierių trūkumas. Jie veikia ne visose VVT transporto priemonėse, o kai kurie autobusai ir troleibusai iš viso jų neturi.
A. Markevičius tv3.lt atsiuntė vairuotojų darytų nuotraukų, kuriose matyti, kad oro temperatūra viešajame transporte kartais šokteli ir iki 40 laipsnių.
„Be to, savaitgaliais įmonė taupydama (į gatves – aut. past.) neleidžia dyzelinių autobusų su veikiančiais kondicionieriais, o į Vilniaus miestą leidžia dujinius autobusus, kurių kaštai yra mažesni, su neveikiančiais kondicionieriais. Tai yra didelė problema ir mes nesuprantame, kodėl įmonė, deklaruodama aukštus keleivių aptarnavimo standartus, nesirūpina nei pačių keleivių, nei vairuotojų sveikata.
Verkių transporto departamente stovi techniškai tvarkingi autobusai su veikiančiais kondicionieriais, o savaitgaliais leidžiami dujiniai“, – tv3.lt komentuoja A. Markevičius.
Pasak VVT darbuotojų atstovo, pasitaiko atvejų, kai dėl aukštos temperatūros transporto priemonėje pašlyja vairuotojų sveikata. Buvo ir tokių atvejų, kai vairuotojai dėl perkaitimo nebegalėjo dirbti, pasitaikė ir alpimų.
„Žinau tiksliai vieną atvejį, kai į mus kreipėsi narys ir išsakė tokią poziciją. Šiandien turėjau skambutį iš vairuotojos, kad ji negali pakelti karščio, įspėjo įmonę, o įmonė į tai niekaip nereaguoja“, – pasakoja A. Markevičius.
Pašnekovo teigimu, net jei kondicionieriai viešajame transporte ir veikia, jais naudotis esą galima ne visada. Pavyzdžiui, dalis vairuotojų pietauti norėtų transporto priemonių viduje su įjungtais kondicionieriais, tačiau įmonė vairuotojams variklius esą liepia užgesinti.
„Vairuotojas pietų metu neturi atskiros vietos papietauti, pietauja transporto priemonėje arba karštyje ant pievutės. Tai yra tas pats, nėra specialių poilsio vietų papietauti. Draudžia vėsinti autobusus, o jie stovėdami įkaista iki tokio laipsnio, kad po penkiolikos minučių būni šlapias“, – teigia A. Markevičius.
Pagal Valstybinę darbo inspekciją, darbuotojams, dirbantiems karščių metu, darbdaviai turi užtikrinti galimybę gauti pertraukėles atsivėsinti. Pasak A. Markevičiaus, ši galimybė VVT vairuotojams nėra užtikrinama.
„Įmonė orientuota efektyvinti savo darbą ir gauti kuo daugiau pajamų. Tai galima pasiekti per paprastą dalyką – greitinti transporto priemonės eksploatacinį greitį. Kada jį greitinate, dėl kamščių, eismo sąlygų ir kitų nuo vairuotojo nepriklausančių dalykų vėluojate. Tada išeina taip, kad dirbate neišeidamas iš kabinos, nes turite grafiką, kurį turite vykdyti. Ką įmonė daro tokiu atveju? Sako, kad jūs privalote važiuoti“, – komentuoja A. Markevičius.
Pasak jo, daugelis vairuotojų iki pietų iš viso dirba be jokių pertraukų.
Dėl karščio koreguoja darbo grafikus, o tai patinka ne visiems
Su sunkumais karščių metu susiduria ir statybininkai. Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidento Daliaus Gedvilo, statybininkai su įvairiais išbandymais dėl oro sąlygų susiduria ne tik vasarą, bet ir žiemą. Dėl to didžioji dalis sektoriaus yra pratę koreguoti darbo grafikus.
„Vasarą yra vienas būdas išsigelbėti nuo didžiulės kaitros – reguliuoti darbo laiką. Dažniausiai žmonės, dirbantys prie asfalto arba stogų dengimo darbus, dirba arba labai anksti ryte, arba suvėlina darbo laiką. Vidurdienį, per pačią kaitrą stengiasi nedirbti“, – tv3.lt komentuoja D. Gedvilas.
Pasak pašnekovo, 30 laipsnių karštį statybininkai dar pakelia. Dirbdami jie daro daugiau pertraukų, tačiau dirbantys su metalu ar dengiantys stogus darbuotojai išties susiduria su ekstremaliomis sąlygomis, todėl darbą pradeda 5 val. ryto arba anksčiau.
„Vadovai tausoja savo žmones, bijo, kad žmogus nesusirgtų ir neiškristų iš darbo grafiko. Specialistų trūksta, todėl paprastai vadovai deda pastangas, kad žmogus apsisaugotų nuo kaitros, turėtų visas priemones, darytų pertraukėles ir turėtų vandens atsigerti“, – sako D. Gedvilas.
Kol kas jokių skundų iš statybininkų dėl netinkamų darbo sąlygų karščio metu LSA prezidentas teigia negavęs. Tačiau dėl karščio pastumti statybininkų darbo grafikai kai kam nepatogumų kelia.
„Statybininkai pradeda labai anksti dirbti, trukdo poilsiui. Dažniausiai gyventojai, savivaldybės kviečia diskutuoti, tartis, ką daryti. Žmonėms reikia poilsio, o statybininkai labai anksti pradeda. Kyla klausimas, kaip rasti kompromisą. Ten, kur statybos vyksta miegamuosiuose mikrorajonuose, yra didelis iššūkis, kaip padaryti darbus, kai svilina tokia kaitra ir tuo pačiu reikia paisyti gyventojų poilsio režimo“, – teigia D. Gedvilas.
Yra ir gerų pavyzdžių
Apie karščių metu suprastėjusias kai kurių darbuotojų darbo sąlygas kalba ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK). Nors lavinos skundų konfederacija sako nesulaukusi, pirmininkė Inga Ruginienė pastebi atvejus, kai kurie gamybos sektoriuje dirbantys žmonės pasiskundžia, kad dirbti yra per karšta.
Skundai dažniausiai girdimi iš prie įvairių įrengimų dirbančių žmonių lūpų.
„Turime vieną kitą atvejį, ypatingai gamyboje, prie įrengimų yra ypatingai karšta stovėti. Patys įrengimai dar spinduliuoja šilumą, tai yra tokiose vietose, kur ventiliacija nėra pakankamai gera, nėra kondicionierių. Ten sąlygos dirbti yra sunkios, o tokius dalykus darbdaviai turi kuo skubiau taisyti“, – tv3.lt komentuoja I. Ruginienė.
Ši problema aktuali įmonėse, dirbančiose senesniuose pastatuose, kur nėra įrengta oro kondicionavimo sistema.
„Naujose, moderniose gamybinėse įmonėse viskas labai gerai įrengta, gražu ateiti pasižiūrėti. Vėsu, vandens yra parūpinta, ledų net šaldytuvai stovi. Yra gerų pavyzdžių. Bet senesnio tipo pastatuose įsirengusiose gamybinėse įmonėse tikrai sąlygos pakankamai sunkios“, – sako I. Ruginienė.
Su sunkumais susiduria ir siuvyklose dirbantys žmonės. Tuomet, kai reikia lyginti drabužius, dirbti pasidaro labai karšta.
Vis dėlto darbdavių pareiga yra užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, dėl to darbuotojai gali kreiptis į darbdavius. Pasak I. Ruginienės, į darbuotojų prašymus dažniau atsižvelgia tos įmonės, kuriose veikia darbuotojų profesinės sąjungos. Į pavienių darbuotojų skundus sureaguojama gali būti ne visada.
„Apie pertraukėles darbdavių nuomonė dažniausiai yra neigiama. Jiems ir taip atrodo, kad žmonės per mažai dirba ir per daug ilsisi. Nors darbo kodeksas aiškiai nusako, kad kas dvi valandas 15 minučių pertraukėlė turi būti.
Jeigu kalbame apie temperatūrą, yra nustatyta, kokia ji turėtų būti darbo vietoje. Jeigu ji viršija normatyvus, šiandien turime 30 laipsnių ir daugiau, tai jau nėra normalios darbo sąlygos. Tai reiškia, kad darbdavys turi kuo skubiau imtis priemonių ir pašalinti kenksmingus veiksnius“, – teigia I. Ruginienė.
Stebina abejingumas dėl VVT
Problema dėl VVT darbuotojų LPSK yra žinoma. I. Ruginienė pastebi, kad įmonėje yra susidariusi kurioziška situacija.
„Mane stebina tai, kad savivaldybė, mūsų meras iš viso nereaguoja į tai. Pas mus Lietuvoje žmogus turi numirti darbo vietoje, tik tada kažkas sureaguos. Beje, taip ir atsitiko. Šiaulių ligoninėje, kad ir kai būtų keista ir graudu, medikė turėjo nusižudyti, kad visi kalbėtų apie psichologinį smurtą“, – komentuoja I. Ruginienė.
Ir LPSK nesuprantama, kodėl transporto priemonės, turinčios puikiai veikiančius kondicionierius tiesiog stovi aikštelėse, kai seni autobusai ar troleibusai be kondicionierių yra siunčiami į gatvę.
„Ne tik gyventojai dūsta, bet ir pats darbuotojas, kuriam visą dieną reikia būti. Pati esu ne vieną kartą mieste mačiusi, kai atidaromos durelės tam, kad prapūstų vairuotoją. Tikrai nenormalios sąlygos. Abejingumas stebina, tai būtų vienas ryškiausių pavyzdžių, kad tokių darbdavių yra daugiau“, – teigia I. Ruginienė.
VVT komunikacijos vadovė Patricija Elžbieta Zarankaitė sako, kad įmonė nuolat stengiasi gerinti vairuotojų darbo sąlygas ir girdėti darbuotojus, todėl sako siekianti dialogo su įmonėje veikiančiomis profesinėmis sąjungomis.
„Suprantame ir vertiname šiuo metu itin sudėtingomis sąlygomis dirbančių vairuotojų darbą. Stengdamiesi palengvinti darbuotojų kasdienybę kasdien vairuotojus aprūpiname vandeniu. Visiems vairuotojams dalinami 1,5 l vandens buteliukai. Esant tokiai ekstremaliai situacijai raginame vairuotojus atkreipti dėmesį į savo sveikatą – vartoti kuo daugiau skysčių, sveikai maitintis, stengtis išlaikyti tinkamą darbo ir poilsio režimą, o darbo metu sveikatai pablogėjus nedelsiant kreiptis į Eismo valdymo centrą bei atsakingus vadovus“, – tv3.lt komentuoja P. E. Zarankaitė.
VVT teigia, kad kondicionavimo sistemų veikimas yra nuolat stebimas ne tik keleivių salone, bet ir vairuotojų darbo vietose.
„Temperatūrai pakilus daugiau nei +25 darbo dienomis ir savaitgaliais į planuojamus maršrutus skirsime tik pilną kondicionavimo keleivių salone ir vairuotojų kabinose turinčias transporto priemones. Kondicionavimo sistemos neturinčiose transporto priemonėse atliksime temperatūros stebėjimus, o pastebėjus trūkumus operatyviai ieškosime sprendimų“, – teigia P. E. Zarankaitė.
Pabrėžiama, kad vairuotojų darbui įtakos daro ne tik turimas maršruto grafikas, bet ir mieste be perstojo besikeičiantis eismas ar eismo įvykiai. Pasak P. E. Zarankaitės, kiekvieno reiso pabaigoje vairuotojai turi 5–15 minučių pertrauką.
„Stebėdami vairuotojų punktualumą ir aptarnavimo kokybę taip pat dedame visas pastangas užtikrindami tinkamą darbo–poilsio režimą tarp reisų, tam, kad vairuotojai galėtų atsivėsinti, pavalgyti, atlikti gamtinius reikalus ir panašiai. Siekdami užtikrinti kokybišką paslaugą keleiviams nuolat bendradarbiaujame su vairuotojais ieškodami visokeriopai palankaus situacijos sprendimo. Esame dėkingi kasdien tūkstančius vilniečių į savo keliones tikslą palydintiems vairuotojams“, – komentuoja P. E. Zarankaitė.
Valstybinė darbo inspekcija įspėja
Prasidėjus itin karštoms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. Vyraujant karštiems orams didėja ir nelaimingų atsitikimų darbe rizika, taip pat atidžiau reikėtų rūpintis sveikata.
Kaip nurodo Valstybinė darbo inspekcija, karšti orai sukuria naują pavojų darbo vietose – organizmo perkaitimą, todėl darbdaviai privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai. Įprastai perkaistama, kai yra aukšta oro temperatūra, didelė santykinė oro drėgmė, kai būnama nevėdinamose patalpose ar labai daug ir sunkiai dirbama karštos aplinkos sąlygomis, pavyzdžiui, šiltnamyje, lauke saulėkaitoje.
Siekiant išvengti karščio sukeliamų pavojų darbuotojų sveikatai, uždaros patalpos turėtų būti tinkamai kondicionuojamos, vėdinamos. Oro kondicionieriai turėtų būti įrengti atokiau nuo patalpoje dirbančių žmonių ir sureguliuoti taip, kad oro srovė nebūtų pučiama tiesiai į juos: nuo to oda ir gleivinės išsausėja ir praranda drėgmę, odą niežti, parausta akys. Netinkamai išvalyti kondicionieriaus filtrai yra gera terpė įvairiems mikroorganizmas ir grybeliams, kurie sukelia ligas, alergines reakcijas. Temperatūros skirtumas sėdint po vėsaus oro srove ir išėjus karštą vasaros dieną į lauką būna labai didelis, o staigūs temperatūrų skirtumai neigiamai veikia organizmą.
Perteklinei šilumai pašalinti gali būti taikomas natūralus (per stoglangius, langus) patalpų vėdinimas. Jei neįmanoma tinkamai vėsinti patalpų, darbuotojams turi būti suteikiamos pertraukos, per kurias jie palikę darbo vietą eitų atsivėsinti. Rekomenduojama po darbo patalpą palikti užtemdytais langais.
Leistina oro temperatūros riba darbo vietoje priklauso nuo darbo fizinio sunkumo. Dirbant biure, kai darbas nereikalauja didelės fizinės įtampos, šiltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti ne didesnė nei 28 laipsniai Celsijaus, tačiau jeigu darbas yra fiziškai sunkus, temperatūra negali siekti daugiau nei 26 laipsnių Celsijaus.
Ypatingą dėmesį darbdaviai privalėtų skirti lauko sąlygomis dirbantiems darbuotojams: jų apranga turėtų būti natūralaus pluošto, šviesi, lengvai ir gerai praleidžianti prakaitą, galva pridengta natūralaus pluošto apdangalu, o akys apsaugotos akiniais.
Statybvietėse darbuotojams neleistina dirbti išsirengus iki pusės, ir net karštymečiu – be šalmų. Darbo inspekcija rekomenduoja, esant galimybei, darbus organizuoti taip, kad kuo daugiau būtų dirbama pavėsyje, taip pat atsižvelgti į aplinkybę, kad pavojingiausias tarpsnis vasarą būna nuo 11 iki 17 val. Darbo vietose, kuriose darbuotojams gresia perkaitimo pavojus, nerekomenduojama vykdyti fiziškai sunkių darbų.
Darbuotojams dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra aukštesnė kaip +28 laipsnių Celsijaus, ne rečiau kaip kas pusantros valandos turi būti suteikiamos specialios pertraukos. Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo pamainą turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių. Esant kitai darbo pamainos trukmei, specialių pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui.
Perkaitimas gali baigtis mirtimi
Kaip nurodo Valstybinė darbo inspekcija, karščiui jautresni yra 65 metų amžiaus ir vyresni darbuotojai, taip pat darbuotojai, turintys antsvorį, padidėjusį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vartojantys vaistus. Dirbantys po tiesioginiais saulės spinduliais gali patirti saulės smūgį, ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti odą ir akis, dirbant karštyje, dėl organizmo patiriamo šiluminio streso, padidėja traumų tikimybė.
Jei saulėje darbuotojas būna ilgesnį laiką nepridengta galva, jam gali pradėti skaudėti galvą, atsiranda spengimas ausyse, pykinimas, žmogus vemia, pasidaro apatiškas, suglemba ir vėliau gali netekti sąmonės. Negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų paburkimo.
Nereikėtų pamiršti įvertinti ir tokių tarpusavyje susijusių bei sveikatai ir gyvybei kartais pavojingų gamtos veiksnių, kaip galimų vėjo gūsių, liūčių, žaibavimo ir pan.
Patarimai darbdaviams:
- Stebėkite sinoptikų prognozes ir, jei įmanoma, karštomis vasaros dienomis venkite organizuoti fiziškai sunkius darbus.
- Organizuokite darbą taip, kad darbuotojams kuo mažiau tektų dirbti karštyje ir saulės atokaitoje.
- Stebėkite, kad darbuotojai, dirbdami karštyje, būtų apsirengę lengvais, laisvais, šviesiais, natūralaus pluošto rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą.
- Stebėkite, kad saulėje dirbantys darbuotojai būtinai dėvėtų galvos apdangalą ir, jei reikia, akinius nuo saulės.
- Pasistenkite, kad darbuotojai, dirbantys karštyje, visada būtų aprūpinti vėsiu geriamuoju vandeniu.
- Įrenkite atsivėsinimo vietas.
- Pasistenkite kuo dažniau, maždaug kas 1 val., darbuotojams suteikti papildomas pertraukėles, kurių metu būtu galima pailsėti ir atsivėsinti.
- Prieš pradėdami darbus karštyje, informuokite darbuotojus apie žalingą šilumos ir saulės poveikį bei pirmosios pagalbos priemones.
Patarimai darbuotojams:
- Kiek įmanoma venkite didelio karščio bei tiesioginių saulės spindulių poveikio.
- Apsirenkite lengvais, laisvais ir šviesiais rūbais, kurie yra natūralaus pluošto ir lengvai praleidžia orą.
- Dirbdami saulėje dėvėkite galvos apdangalą ir akinius nuo saulės, atviras kūno vietas pasitepkite kremu nuo saulės.
- Dirbdami fizinį krūvį didinkite iš lėto.
- Nesiimkite sunkių darbų esant didžiausiam karščiui.
- Dirbdami karštyje darykite pertraukėles, kuriu metu galėtumėte atsivėsinti.
- Dažnai, po stiklinę kas 15–20 minučių, gerkite vandenį.
- Nevartokite alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų.
- Dirbdami stebėkite savo ir kitų kolegų savijautą.
