Migracijos departamentas paskelbė, kad šiuo metu užsieniečiai iš viso sudaro 7,52 proc. visų Lietuvos gyventojų. Per praėjusius metus užsieniečių Lietuvoje sumažėjo 3 tūkstančiais.
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė tvirtino, kad praėjusiais metas buvo įvesta griežtesnių priemonių, kurios sustabdė atvykstančių migrantų augimą.
„Bet tendencija išlieka ta pati, kad darbo jėgos trūksta ir pas mus daugiausia dirbti vis važiuoja Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai. Ir į trečią vietą, kalbant apie darbo jėgos migraciją jau, įsiveržė ir aplenkė Rusiją Uzbekistanas. Iš tikrųjų, jeigu prieš keletą metų uzbekų pas mus buvo nepilnas 1000, jau šių metų pradžioje mes Uzbekijos piliečių turime 9 tūkst. ir absoliuti dauguma jų atvyksta čia dirbti, iš esmės pakeičia Baltarusijos, Ukrainos darbuotojus“, – Žinių radijui sakė E. Gudzinskaitė.
Įmonės siekia atsivežti daugiau darbuotojų iš Filipinų, Vietnamo
Ji pridūrė, kad Lietuvoje iš viso yra 217 tūkst. užsieniečių, iš jų apie 106 tūkst. atvyko į šalį būtent dėl darbo. Beje, dar viena tendencija yra ta, kad darbdaviai darbuotojų ieško vis tolimesniuose kraštuose – ne tik centrinėje Azijoje, bet iš dar toliau.
„Pas mus Indijos, Pakistano piliečių daugėja. Taip pat pradeda daugėti, nors gal ne taip sparčiai, bet jau įmonės ruošiasi vežtis daugiau darbuotojų iš Filipinų, taip pat dairosi į Vietnamą ir kitus kraštus“, – tvirtino E. Gudzinskaitė.
Lietuvoje tvyrant sudėtingai geopolitinei situacijai daugėja gyventojų, kurie Lietuvoje kelia daug klausimų dėl nemažo rusakalbių skaičiaus Vilniuje. E. Gudzinskaitė pabrėžė, kad rusakalbiai, kurie matomi ir girdimi aplinkui, yra Ukrainos, Baltarusijos piliečiai.
„Tarp baltarusių yra keli tūkstančiai IT srities darbuotojų, kurie turi pinigų ir lankosi būtent tose vietose, kur gali apsipirkinėti. Dėl to mes juos ir žinome, jie, žinoma, kalba rusiškai, ne baltarusiškai. Lygiai taip pat tarp Ukrainos piliečių nemaža dalis kalba rusiškai.
Jeigu ukrainiečiai išsibarstę po visą Lietuvą, kur pavyko jiems nusėsti, ypač kalbant apie karo pabėgėlius, tai baltarusiai bazuojasi tuose pagrindiniuose miestuose, kur yra tie IT centrai arba logistikos įmonės, kurios darbina baltarusius. Bet bendra tendencija yra ta, kad baltarusių taip pat šiek tiek mažėja“, – sakė E. Gudzinskaitė.
Ji pridūrė, kad yra vykdoma griežtesnė patikra ir nėra lengvai išduodami leidimai gyventi Baltarusijos piliečiams. Nuo praėjusių metų vidurio baltarusių Lietuvoje sumažėjo daugmaž 3000-iais.
„Kalbant apie rusus, norėčiau nuraminti ar patikinti, kad jų nedaugėja. Naujiems imigrantams iš Rusijos į Lietuvą atvykti yra praktiškai nebeįmanoma dėl ribojamų priemonių įstatymo, kurį Vyriausybė nusprendė pratęsti dar metams“, – ramino E. Gudzinskaitė.
Anot E. Gudzinskaitės, Lietuvoje ukrainiečių, oficialiais duomenimis, gyvena 77 tūkst., iš jų karo pabėgėlių apie 48–49 tūkst., o beveik visi kiti yra darbuotojai. Baltarusijos piliečių Lietuvoje yra apie 57, 5 tūkst., iš jų taip pat didžioji dalis yra laikini imigrantai atvykę čia dirbti.
Ar realybė nuo statistikos skiriasi?
Pasiteiravus apie realybės ir statistikos skirtumą, Migracijos departamento direktorė tvirtino, kad jis egzistuoja. Ji pabrėžė, kad Lietuvoje – išsivystęs logistikos sektorius, todėl labai didelė dalis atvykusių dirba būtent logistikos srityje. Dėl šios priežasties, dirbančių imigrantų fiziškai Lietuvoje nėra.
„Jie pas mus registruoti, bet realiai jie dirba savo kadencijomis Europoje, grįžta į namus ir taip toliau. Statybų sektoriuje taip pat yra paplitusi komandiruočių praktika. Padirba čia pas mus kažkokiam objekte, tada komandiruojame kažkur kitur. Tai statybų sektoriuje irgi yra nemažai darbuotojų, kurių fiziškai Lietuvoje nėra“, – tvirtino E. Gudzinskaitė.
Ji priminė, kad jau kuris laikas Lietuvoje negalima dirbti su kitos valstybės viza, kaip anksčiau.
„Atvykti gali, nes viza leidžia tau čia paturistauti, pamatyti Gedimino pilį, bet dirbti tu jau čia negali. Nebent esi, vėlgi, oficialiai komandiruotas labai trumpam laikui <..>.
Ir dar kalbant apie tokius atvykimus su vizomis, tai vėlgi dar yra tokių vykstančių tranzitu per Lietuvą, nes, kaip matome, kiek daug vyksta iš Vilniaus į Minską, tai dalis jų taip pat yra ne Lietuvos rezidentai, o tiesiog per Lietuvą tranzitu vykstantys užsieniečiai“, – sakė ji.
E. Gudzinskaitė teigė, kad kalbant apie imigrantus iš Kinijos, tai eilę metų atvykstančių kinų skaičius išlieka stabilus – apie 400 per metus.
„Tai nėra daug. Pastaruoju metu jų šiek tiek daugėja, nes vis dėlto, kai išgirstu, kai kurios labai nišinės sritys, nišinės profesijos, kurių labai labai trūksta, tokios IT srityse, dar kažkokiose aukštos kvalifikacijos reikalaujančiose srityse, tai atskiros įmonės vežasi Kinijos darbuotojus. Bet šiaip, kad mes būtume labai patrauklūs kinams, tai to tikrai nėra“, – tvirtino ji.
Sinica: vis tiek turime per daug migrantų
Seimo narys Vytautas Sinica Žinių radijui teigė, kad tai yra sveikintina, jog imigrantų mažėja, tačiau jų vis tiek yra labai daug. Jis patikslino, kad nėra prieš tai, jog imigruotų žmonės, kurie sukuria pridėtinę vertę, tačiau šių žmonių dabar, anot V. Sinicos, nėra daug.
„IT specialistai yra sveikintinas dalykas, kol kiekiai yra panašūs į tai. Bėda yra vienintelė, kad jų [migrantų IT specialistų] didžioji dalis yra iš Baltarusijos. Jeigu niekas nepasikeitė, berods, 3500 Baltarusijos piliečiai. Ir čia atsiranda tas geopolitinis veiksnys, kiek jų spėjama patikrinti, kiek jų kelia pavojų, tikrai ne vien neraštingi ir be kvalifikacijos žmonės būna su nuostatomis prieš Lietuvos valstybę arba už Rusijos imperializmą.
Tai mes tą tikrai matėme. Kiek aš žinau, užpraeitais metais buvo 900 žmonių pripažinti grėsmė nacionaliniam saugumui. Praėjusiais metais 600 iš Baltarusijos, dar 100 iš kitų šalių. Tai nėra kosminiai skaičiai, bet reikia atkreipti dėmesį, kad tai yra didelė saugumo grėsmė“, – sakė V. Sinica.
E. Gudzinskaitė teigė, kad atvykeliai pripažįstami kaip grėsmė nacionaliniam saugumui, kai propaguoja Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdomą politiką, palaiko karą arba turi ryšių su priešiškų valstybių tarnybomis.
V. Sinica teigė, kad atvykėliai Lietuvoje tikrai gali gyventi, jei jie yra aukštos kvalifikacijos darbuotojai.
„Ar jų būtų 10 ar 20 tūkst., tai gali gyventi, bet apskritai šimtai tūkstančių ne. Niekada Lietuva neintegruos šimtų tūkstančių. Mes tą jau pamatėme su pietryčių Lietuva. Deja, tokios yra mūsų galimybės“, – pabrėžė jis.
Jis pridūrė, kad laukia ilga diskusija su verslo atstovais, koks yra iš tikrųjų migrantų skaičiaus poreikis.
„Aš esu tikras, kad poreikis yra mažesnis negu verslas sako. Ir tada sumažinus tuos bendrus skaičius, toliau eina klausimas, tie, kurie yra, pavyzdžiui, vežėjai, žmonės, fiziškai nebūnantys Lietuvoje, reikėtų taikyti jiems tą politiką, kai atvykstama, leidžiama atvykti vienam kartui dviejų metų laikotarpiu. Jie oficialiai dirba Lietuvoje, fiziškai jau čia gal nelabai ir būna. Po to jie važiuoja namo be galimybės prasitęsti tą leidimą. Šitų žmonių gal net ir integruoti nereikia.
Ir trečias punktas, žmonės, kurie vis dėlto mes laikytume, kad reikia, jog liktų Lietuvoje, tarkime, tie 10 ar keliolikos tūkst. aukštos pritinės vertės darbuotojų, jiems reikalinga normali integracijos programa. Valstybė kol kas tuo neužsiėmė. Yra svarbu mokyti valstybinės kalbos, jos reikalauti, egzaminuoti ir visų kitų, kultūrinių, istorinių aspektų taip pat išmokyti. Iš esmės de facto kaip ir paruošti neutralizacijai to, ko mes reikalaujam iš žmonių siekiančių Lietuvos pilietybės, to turėtume reikalauti iš visų norinčių gyventi ilgesnį laiką Lietuvoje“, – sakė V. Sinica.
Visą Žinių radijo laidą žiūrėkite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
