Viešųjų pirkimų tarnybos vadovės Dianos Vilytės teigimu, ilgalaikių bedarbių integracijai į darbo rinką skiriami „milžiniški pinigai“.
„Norėtųsi, kad tie pinigai padėtų. Tikslas ir idėja labai gera – darbo jėgos reikia, tik klausimas – ar mes tuos pinigus išmėtysime, ar bus rezultatas – kažkoks procentas turėtų grįžti į darbo rinką, kad nereikėtų mokėti bedarbio pašalpų ir į „Sodrą“ įplauktų daugiau pajamų“, – BNS sakė D.Vilytė.
Darbo biržos atstovė sako, kad pusė žmonių, kuriuos apmoko Darbo birža, turi garantijas, kad gaus darbo.
K.Miškinienė: ilgalaikius bedarbius – savivaldybėms
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė socialdemokratė Kristina Miškinienė siūlo keisti ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką tvarką.
„Žmonės labai piktinasi ilgalaikių bedarbių integracija į darbo rinką. Jie pastebi, kad tų žmonių problemoms spręsti valdžia nuolat randa lėšų. Ir jos patenka tiems patiems asmenims atvesti juos į darbo rinką. Ką reiškia ilgalaikiai bedarbiai? Tai dažniausiai niekada neįsiliesiantys į darbo rinką asmenys dėl turimų priklausomybių, netinkamo gyvenimo būdo ir socialinio išsilavinimo stokos, todėl jiems reikalinga kompleksinė pagalba, įskaitant ir privalomą gydymą nuo priklausomybių“, – BNS teigė parlamentarė. Pasak jos, geriausia išeitis būtų šias Darbo biržos funkcijas perduoti savivaldybėms.
„Tie žmonės, prižiūrimi savivaldybių darbuotojų, galėtų dirbti viešuosius ar visuomeninius darbus, nes dabar ilgalaikių bedarbių integracijai į darbo rinką skirti pinigai vėjais nueina. Jau kiek metų aiškiname, kad reikia dirti ir užsidirbti patiems, jie jau įgiję visokių profesinių įgūdžių, reikia juos imti ir įdarbinti realiai“, – teigė Seimo komiteto narė.
V.Sutkus: reikia ruošti tikslingai
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus BNS teigė jau seniai pasigendąs Darbo biržos bendradarbiavimo su verslu.
„Jie savo ruožtu kažką daro – tuos pinigus kažkaip išleidžia, bet mes esame ne kartą sakę, kad tiek įdarbinimo, tiek kaštų prasme būtų efektyviau bendradarbiauti ir su verslo asociacijomis – būtų didesnis ryšys su darbdaviais ir būtų galima nuolat konsultuotis, kokių darbuotojų reikia, kaip juos mokyti. Priešingu atveju tai – tik pinigų išleidimas šiaip sau, nes mokai žmogų nežinia ko, nežinia, ar to apskritai reikia, ką jis darys išmokęs“, – BNS teigė konfederacijos vadovas.
„Galima sakyti, kad tas žmogus, kai yra Darbo biržos mokymuose, nevagiliauja. Tai jau gerai. Bet būtų geriau, kad žmogus būtų tikslingai ruošiamas darbo vietai“ – pridūrė jis. V.Sutkus atmeta kaltinimus darbdaviams, kad su Darbo birža nebando aktyviau tartis dėl įvairesnio bedarbių įdarbinimo po apmokymų: „Mes reikalaujame, esame ne artą apie tai kalbėję ir susitikimuose įvairiuose sakę, tiesiog nekreipia dėmesio į mus – viskas lieka po senovei“.
Perkvalifikavimo paslaugų pirkimai – įtartini
Darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis sako, kad Darbo birža neatsižvelgia į darbdavių pastabas, kokių ir kiek specialistų jiems reikia.
„Kalbant apie konkretų parengimą, čia mūsų nuomonės nelabai yra paisoma – daugiau yra Darbo biržos ir tęstinio mokymo centrų reikalas, ko ir kaip jie moko. Stebime procesą, kurio rezultatas turėtų būti žmonės, kurie ateitų pas mus į įmones, bet mes jų nematome. O kur gi jie yra?“, – BNS teigė V.Levickis.
Jis tikina, esą programos rengiamos pagal ES reikalavimus, nes joms gaunama ES parama: „Tokios svarbios paslaugos, o perkamos už mažiausią kainą, kvalifikacinių reikalavimų skirtumai, kuriuos pateikia paslaugų teikėjai, skiriasi tris kartus“.
Pasak jo, dauguma Lietuvos bedarbių yra vadinamieji struktūriniai bedarbiai – tie, kurie nedirba ne todėl, kad jų įgūdžiai neatitinka rinkos poreikių, o todėl, kad nenori, dirba šešėlyje, yra arti asocialumo ribos.
„Jie neturi šanso pritapti – kiek mes beišleistume jų integracijai į darbo rinką, tas nepakeis situacijos – jie į įmones dirbti neateis. Tą mes puikiai matome“, – tvirtino V.Levickis. „Pasikalbi su žmogumi, kuris pavyzdžiui, pabaigė administratoriaus kursus, ir supranti, kad jis to darbo neketina dirbti, bet jam liepė ateiti – kitaip jis neteks bedarbio pašalpos. Mes tokio žmogaus nepriimsime, nes jis neturi motyvacijos dirbti“, – kalbėjo Darbdavių konfederacijos atstovas.
Darbo biržos atstovė: mokymai naudingi
Vilniaus teritorinės Darbo biržos Užimtumo rėmimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Vilija Zakšauskaitė BNS sakė, kad Vilniaus regione nekvalifikuotų bedarbių yra nemažai. „Turime pakankamai daug – iki 40 proc. visų registruotų bedarbių“, – BNS teigė Darbo biržos atstovė. Pasak jos, mokymai yra naudingi jau vien tuo, kad bedarbiai yra išjudinami.
„Jie yra pajudinami, nepaliekami visiškai už gyvenimo borto, nes kuo toliau, tuo vis gilėja ta problema“, – teigė ji ir pripažino, kad mokytis bedarbius skatina galimybė nemokėti sveikatos draudimo, nes juos draudžia valstybė.
Vilniaus regione į vieno nekvalifikuoto bedarbio rengimą darbo rinkai investuojama 1,5-1,6 tūkst. eurų.
V.Zakšauskaitė sakė, kad šios lėšos į biudžetą paprastai grįžta po pusmečio darbo, kitaip žmogus privalo pats grąžinti į jį investuotas lėšas. Vilniaus regione dabar yra apie 400 tokių skolininkų.
Pasak jos, jeigu bedarbis nėra sudaręs trišalės sutarties dėl mokymo ir darbo, jis siunčiamas mokytis to amato, kuris yra paklausus, kur yra laisvų darbo vietų ir galima įsidarbinti. Darbo birža siunčia mokytis ir retesnių specialybių, jeigu žmogus žada dirbt individualiai – su verslo liudijimu.
Lietuvos bedarbių mokymui – beveik 180 mln. eurų
Bedarbių integracijai į darbo rinką 2014-2020 metais Lietuvai ES skyrė beveik 150 mln. eurų, dar apie 30 mln. eurų skiriama iš Lietuvos biudžeto. Už šias lėšas iki 2019 metų planuojama įgyvendint 8 projektus.
Socialinėms įmonėms 2015-2016 metais numatyta beveik 21 mln. eurų ES paramos. Šiame projekte neįgaliesiems ir jų asistentams mokamos darbo užmokesčio subsidijos. Projekte Vilniuje dalyvauja per 3 tūkst. žmonių, jiems skirta 7 mln. eurų.
Žmonės iki 29 metų gali dalyvauti dviejuose projektuose – jų susipažinimui su darbo rinka ir mokymams bei įsitvirtinimui joje numatyta beveik 70 mln. eurų.
„Tam jaunam žmogui, kuris nesimoko, nedirba, nedalyvauja jokiuose profesiniuose mokymuose, kad jis ateitų ar sugrįžtų į darbo rinką“, – projektus apibūdino V.Zakšauskaitė. Pasak jos, per 50 proc. ilgalaikių bedarbių po mokymų susiranda darbą.
Projektui „Atrask save“ iki 2018 metų rudens numatyta išleisti 33,798 mln. eurų, o jeigu nepavyksta susirasti darbo, tam skirtas projektas „Naujas startas“ su 35,375 mln. eurų biudžetu. Ilgalaikių bedarbių įdarbinimo rėmimui visoms šalies biržoms numatyta 18,138 mln. eurų.
Nekvalifikuotų bedarbių kompetencijų didinimui skirta 35,348 mln. eurų, pagalbai neįgaliesiems – 7,588 mln. eurų, vyresnio amžiaus bedarbių rėmimui – 20,27 mln. eurų, o projektui „Įgyk paklausią profesiją“ – 4,34 mln. eurų.
