Tiesiogiai išrinkti merai, lyginant su jų pirmtakais, turės daugiau galių nustatyti vicemerų veiklos sritis. Jiems taip pat suteikta teisė siūlyti komitetų pirmininkus, skirti ir atleisti savivaldybės viešųjų ir biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas, vadovus.
Iš tarybos merui taip pat perduota teisė išduoti leidimus žūklei, keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirtį ir būdą, skelbti gyventojų apklausas.
Mero pavaduotojus ir administracijos vadovus, kaip ir anksčiau, į pareigas skirs taryba mero teikimu.
Tiesiogiai išrinktiems merams inicijuoti atleidimo procedūrą reikės trečdalio tarybos narių. Atleisti merą bus galima specialiai komisijai nustačius ir teismui patvirtinus, kad meras pažeidė priesaiką ar nevykdė įgaliojimų. Merui atleisti reikės surinkti tris penktadalius tarybos narių balsų.
„Tam tikras tarybos narių skaičius gali teikti tokią iniciatyvą, pavyzdžiui, jeigu meras sulaužė savo priesaiką. Taryboje sudaroma komisija, kuri svarsto ir nagrinėja, ar iniciatoriai teisūs. Vėliau tarybai suformulavus nusižengimą, kreipiamasi į administracinį teismą ir jis nagrinėja ir pateikia savo išvadą, ar tikrai nusižengta priesaikai, ar ji sulaužyta. Ir tuomet teismo nuomonė grįžta į tarybą ir taryba priima galutinį sprendimą, ar atimti mero įgaliojimus“, – BNS sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė.
Meras visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma galės būti nušalinamas nuo pareigų, jeigu jam pareiškiami oficialūs įtarimai padarius nusikaltimą. Toks nušalinimas galios iki teismo nuosprendžio, nutarties ar sprendimo, kuriuo baigiama byla, įsiteisėjimo arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo.
Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto direktoriaus Algio Krupavičiaus vertinimu, galios, kurias įgis tiesiogiai renkamas meras, yra pakankamos ir išlaiko pusiausvyrą savivaldoje.
„Demokratinėje sistemoje neturi būti tokios institucijos, kuri turėtų daug daugiau galių negu kad visos likusios. Tai jeigu žiūrėtume į vietos valdžios sistemą, mes turime kelis pagrindinius subjektus, kurie veikia: taryba, meras ir administracija. Dabar mero ir tarybos galios yra pusiausvyroje, abu institutai turi maždaug vienodas galias. Tam tikrų pirmenybių ir prioritetų turi merai savo rankose, bet jų darbo sėkmė gerokai priklausys nuo to, kaip jiems pavyks sutarti su savivaldybės tarybos dauguma“, – BNS sakė politologas.
Į pirmąjį posėdį naujai išrinkta Vilniaus miesto savivaldybės taryba rinksis balandžio 22 dieną, Kauno ir Klaipėdos miestų tarybos – balandžio 16 dieną, Panevėžio – balandžio 17 dieną, Šiaulių – balandžio 9 dieną, Alytaus – balandžio 16 dieną.
Pirmąjį išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdį šaukia savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas, jame prisiekia naujai išrinkti tarybos nariai ir meras.
Kovo 1 ir 15 dienomis Lietuvoje pirmą kartą vyko tiesioginiai merų rinkimai.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
