Savo „Facebook“ paskyroje jis pateikė 12 punktų, aptardamas kokie yra viruso simptomai, koks inkubacinis laikotarpis ir kuriems pacientams vystosi sunki ligos eiga.
Pateikiame visą profesoriaus tekstą, publikuota „Facebook“ paskyroje.
„1. Koks inkubacinis ligos periodas?
Manoma, kad Covis-19 inkubacinis laikotarpis (laikas nuo užsikrėtimo momento iki simptomų atsiradimo) yra nuo 1 iki 14 parų, o mediana (dažniausia trukmė) - nuo 5 iki 6 parų.
Užkrėsti kitą asmenį jau užsikrėtęs žmogus gali likus 2-3 paroms iki pasireiškiant simptomams, tačiau didžiausia tikimybė užkrėsti kitus yra maždaug prieš 1 parą iki simptomų atsiradimo iki 5 simptomų paros. Tikimybė užkrėsti kitus asmenis palaipsniui mažėja per pirmas 7 ligos paras. Praėjus 9 paroms nuo susirgimo pradžios šansas užsikrėsti nuo susirgusio asmens artimas nuliui, išskyrus tuos atvejus, kai sergančio žmogaus imunitetas yra pažeistas dėl onkologinio, kito susirgimo ar skiriamų imunitetą slopinančių vaistų. Viruso dalelių gali būti aptinkama iki 3 mėnesių, tačiau tai neturi nieko bendro su užsikrėtimo rizika.
2. Kokie ligos simptomai?
Dažniausi COVID-19 simptomai yra:
· Karščiavimas
· Kosulys
· Dusulys
· Pakitęs skonio / kvapo pojūtis.
Retesni simptomai yra:
· Sąnarių ir raumenų skausmai
· Nuovargis
· Skrepliavimas
· Krūtinės skausmas
· Virškinimo trakto simptomai
· Gerklės skausmas
· Galvos skausmas
· Galvos svaigimas
· Neurologiniai simptomai
· Akių simptomai
· Odos bėrimai
· Sloga / nosies užgulimas
· Krūtinės skausmas
· Kraujo atkosėjimas
Kai kuriems pacientams gali pasireikšti minimalūs ligos simptomai ar net jų visai nebūti (besimptomių pacientų dalis įvairių studijų duomenimis svyruoja nuo 14 iki 30 proc.), kitiems gali pasireikšti sunki plaučių uždegimo eiga ar kitos komplikacijos, pvz. ūminis kvėpavimo sindromas, septinis šokas, ūminis miokardo infarktas, plaučių tromboembolija, netgi daugelio organų nepakankamumas.
3. Kokia dalis pacientų serga lengvai, o kokia serga sunkiai?
81 proc. suaugusiųjų būdinga lengva ar vidutinio sunkumo ligos eiga, 14 proc. suaugusiųjų serga sunkiai (vystosi hipoksija, dusulys), 5 proc. suaugusiųjų ligos eiga kritinė (vystosi kvėpavimo nepakankamumas, šokas, multiorganinė disfunkcija). Labiausiai paplitę simptomai sergant lengva ar vidutinio sunkumo ligos forma yra galvos skausmas, uoslės praradimas, nosies užgulimas, kosulys, nuovargis, raumenų skausmas, sloga, skonio funkcijos sutrikimas ir gerklės skausmas. Karščiavimas šiems pacientams pasireiškia rečiau. Vidutinė simptomų trukmė šiems pacientams paprastai 11 - 12 parų. Paprastai iki 20 paros ligos visi simptomai išnyksta. Sergantiems sunkia ligos forma labiau būdingas karščiavimas, dusulys ir apetito praradimas. Simptomai gali užtrukti ilgiau negu 20 parų. Vyraujantys simptomai priklauso nuo amžiaus: jaunesniems pacientams paprastai būdinga ausų, nosies ir gerklės simptomai, o vyresniems - karščiavimas, nuovargis ir apetito praradimas.
4. Kokiems pacientams vystosi sunki ligos eiga?
Sunki ligos eiga gali vystytis ir sveikiems ir bet kokio amžiaus asmenims, tačiau dažniausiai tai atsitinka suaugusiems vyresnio amžiaus žmonėms ar sergantiems tam tikromis gretutinėmis ligomis, kurių sąrašas pateiktas žemiau:
•Širdies ir kraujagyslių ligos
•Cukrinis diabetas
•Aukšto kraujospūdžio liga
•Lėtinė obstrukcinė plaučių liga
•Vėžys (ypač hematologiniai piktybiniai navikai, plaučių vėžys ir metastazavęs vėžys)
•Lėtinė inkstų liga
•Nutukimo
•Rūkymas
5. Kokie ligos simptomai būdingi nėščiosioms?
Dažniausi nėščiųjų simptomai yra karščiavimas ir kosulys. Svarbu nepamiršti, kad karščiavimas, dusulys, virškinimo trakto simptomai ir nuovargis gali sutapti su paties nėštumo sukeltais reiškiniais.
6. Ar sergant Covid-19 dažnai pasitaiko gretutinės infekcijos bei šių infekcijų sukeltos komplikacijos ?
Sergant Covid-19 bakterinės infekcijos nustatomos 7 proc. hospitalizuotų pacientų ir 14 proc. pacientų gydomų intensyviosios terapijos skyriuose. Dažniausi sukėlėjai: Mycoplasma pneumoniae , Pseudomonas aeruginosa, Haemophilus influenzae ir Klebsiella pneumoniae. Rečiau pasitaiko grybelinių ligų sukėlėjų ir kitų virusų (pvz., Respiracinio sincitinio viruso, A gripo) sukeltos infekcijos. Gretutinėmis infekcijomis dažniau suserga sunkiai Covid-19 sergantys pacientai. Co-infekcijos gali būti susijusios su užsitęsusiais kvėpavimo simptomais, ilgalaikiu intensyvios terapijos buvimu, sergamumu ir mirtingumu, jei nenustatoma ir negydoma anksti. Gretutinės infekcijos nustatomos 6 proc. vaikų. Dažniausiai sergant Covid-19 vaikams nustatomi gretutiniai patogenai yra respiracinis sincitinis virusas, rinovirusai, Epstein-Barr virusas, enterovirusai, A gripas, ne SARS koronavirusai ir Streptococcus pneumoniae.
7. Kokia klinika būdinga vaikams, sergantiems Covid-19?
Dažniausi vaikų simptomai yra karščiavimas, kosulys, gerklės skausmas, nosies užgulimas ir sloga. Palyginus su suaugusiais karščiavimas, kosulys ir dusulys vaikams pasireiškia rečiau. Tuo tarpu virškinimo trakto simptomai vaikams gali pasireikšti dažniau nei suaugusiems, ypač naujagimiams ir kūdikiams, ir tai gali būti vienintelis ligos simptomas. Febriliniai traukuliai sergant Covid-19 yra reti. Paprastai klinikinė ligos eiga vaikams iki 5 metų, palyginus su gripo A infekcija, yra lengvesnė.
8. Kokioms vaikų grupėms pasireiškia sunki ligos eiga?
Dažniausiai sunkiai serga tie vaikai, kurie turi gretutinių ligų: 80 procentų kritinės ligos eigoss mažųjų pacientų nustatytomi reikšmingi imuninės sistemos sutrikimai, vėžys, širdies ligos, nutukimas ir cukrinis diabetas. Vaikų iki 1 metų sunkiai ligos eigai būdingas ir dažnas simptomas yra vėmimas. Kai kuriems vaikams vystosi sunkaus uždegiminio atsako sindromas.
9. Kodėl naudinga turėti namuose pulsoksimetrą?
Vis daugiau tyrimų patvirtina, kad pulsoksimetro panaudojimas namų aplinkoje gali reikšmingai pridėti prie gyvybių gelbėjimo. Pulsoksimetrija gali parodyti per mažą kraujo prisotinimą deguonimi, kai SpO₂ <92 proc., o tokie pacientai gali būti laiku nukreipti į ligoninių skubios pagalbos skyrius tolimesniam įvertinimui. Daugelis žmonių įsitikine, kad dusulį jie puikiai pažįstą ir jiems nereikia jokio matuoklio, tačiau pacientams, sergantiems COVID-19, gali išsivystyti ir „tylioji hipoksija“. Tokiu atveju prisotinimas deguonimi gali reikšmingai kristi, sukelti ūminį kvėpavimo nepakankamumą be akivaizdžių kvėpavimo sutrikimo simptomų.
10. Ar gydantis namuose reikia vartoti kokius nors vaistus?
Jeigu temperatūra kyla virš 38 laipsnių, paracetamolis ir ibuprofenas yra saugus pasirinkimas, jeigu neviršijama rekomenduojama dozė. Įdealu būtų dėl kepenų pažeidimo rizikos neviršyti paracetamolio 2 gramų dozės per parą. Maksimali paros dozė - 4 gramai, tačiau nepriimkite šio sprendimo be gydytojo. Paprastai paracetamolis skiriamas iki 4 kartų per parą po 500 mg. Ibuprofenas gali būti skiriamas kas 6-8 valandas po 400 mg.
Jungtinės Karalystės NICE šiomis dienomis Covid-19 algoritme įrašė vitaminą D, tačiau ne dėl ligos eigos švelninimo, o dėl poveikio į kaulinį audinį. Jokių kitų stebuklingų vaistų iki šiol naudoti namų sąlygomis nėra sukurta. Netgi aspirinas vis dar tiriamas Recovery tyrime ir mes nežinome šio tyrimo baigties. Kita vertus, visas jums skirtas gydymas dėl lėtinių ligų turi būti tęsiamas.
Pacientams, kurie nėra hospitalizuoti t.y. gydomi namuose ir nėra indikacijų (poreikio) papildomam deguonies skyrimui, koks nors specialus antivirusinis ar imunomoduliacinis gydymas nerekomenduojamas (!!!).
Iki šiol nepakanka duomenų, kad būtų galima rekomenduoti gydymą SARS-CoV-2 neutralizuojančiais antikūnais. Dėl nepakankamų duomenų ambulatorinėje praktikoje (gydomiems namuose) nerekomenduojama vartoti ir remdesiviro.
Gydytojai gali paskirti remdesivirą tik hospitalizuotiems pacientams, kuriems papildomai reikia deguonies. Deksametazono taip pat nerekomenduojama skirti tiems pacientams, kurie gydomi namuose arba hospitalizuoti ir nereikia papildomo deguonies.
11. Ar reikalingas gydymas namuose kraujo krešėjimą veikiančiais vaistais?
Namuose gydomi COVID-19 pacientai, sergantys prieširdžių virpėjimu arba esant padidėjusiai insulto ar plaučių tromboembolijos rizikai privalo vartoti anksčiau gydytojų skirtus kraują skystinančius vaistus (antikoaguliantus, antiagregantus), kuriems nėra būtina krešėjimo kontrolė. Jeigu vartojate varfariną arba kyla neaiškumų dėl šių vaistų grupių vartojimo būtina nedelsiant susisiekti su gydančiu gydytoju.
12. Ar visi pacientai turi stengtis patekti į ligoninę?
Daugelis pacientų, sergančių COVID-19 gali būti sėkmingai gydomi namuose. Į ligoninę rekomenduojama guldyti tuos COVID-19 sergančius pacientus, kuriems sumažėjęs deguonies įsotinimas, kurie serga ir kitomis lėtinėmis organų ligomis bei yra vyresni negu 65 metų amžiaus. Jeigu kraujospūdis, kvėpavimo dažnis, kraujo įsotinimas deguonimi yra normoje, nėra nekoreguojamo karščiavimo ir sunkių gretutinių ligų, o sąmonės būklė nėra sutrikusi toks pacientas gali saugiai gydytis namuose.
