Šiltą vasaros vakarą iš sostinės Vingio parko kylantys oro balionai virš sostinės skraidina kelias dešimtis žmonių, vieniems tai – pirmas kartas, kitiems – mėgiama pramoga. Oro balionų pilotams tai kasdienis darbas, bet jie pripažįsta, kad kliūčių dirbti šį darbą kasdien daugėja.
„Štai tuoj skrisime virš naujojo prezidentės namo, reikia skubiai pakilti į tam tikrą leidžiamą aukštį arba dar geriau išvis jį aplenkti“, – sako oro balioną pilotuojantis ilgametis pilotas. Anot jo, draudžiama skristi ne tik virš naujojo prezidentės namo, bet ir virš premjero namų, Seimo pirmininko sodybos, Turniškių.
„Aš suprantu, kad negalima skristi virš karinių poligonų ar gamyklų, bet draudimas skristi tam tikrame aukštyje virš naujo prezidentės Dalios Grybauskaitės namo man atrodo juokingas. Jie tų namų prisistatė, visi gyvena kas kur, o mes tik draudimus gauname kaskart vis naujus“, – sakė pilotas. Anot jo, ribojamas skridimas ir virš tariamo CŽV kalėjimo Antaviliuose.
„Šiaip tos vietos niekas nepastebėtų, bet kai ten ribojamas skraidymas, tai mes specialiai kartais žmonėms pasakome, kad štai ten yra vieta, kurios nėra ir virš kurios negalima skristi tam tikrame aukštyje“, – sakė jis.
Anot vyro, visai neseniai jo bendradarbį kitą pilotą buvo pričiupusi karo policija, klausinėjo, kodėl jie skrido virš tam tikros vietos, virš kurios net nebuvo draudžiama skristi.
„Reikalavo keleivių vardų, pavardžių, klausė, kodėl žmonės fotografavo. Keista, nes nebuvo jokio draudimo, ribojimo“, – sakė pilotas apie neseną nutikimą sostinės centre. Jis piktinosi, kad Lietuvoje itin daug draudimų, tiek jokiose kitose šalyse nėra.
O štai Kauno oreivių klubo pirmininkas Gintautas Mockaitis sako, kad yra patvirtintas visos Lietuvos navigacinis žemėlapis ir nesvarbu, kur skrendi, virš Vilniaus ar virš Klaipėdos, taisyklės galioja tos pačios. Tame žemėlapyje yra sužymėtos visos zonos oro erdvėje, taip pat kaip ir ant žemės yra taisyklės, ribojimai.
„Arčiau oro uostų yra kontroliuojama oro erdvė, kurią oro uostas kontroliuoja nuo žemės. Truputį toliau oro uostas kontroliuoja truputį aukščiau, o dar toliau – dar aukščiau. Taip daroma tam, kad į oro uostus atskrendantys į oro uostą skirstų kontroliuojama erdve.
Dar yra erdvės, kur tokie kaip mes, mėgėjai gali skraidyti be kontrolės. Visgi jei mes norime įskristi į kontroliuojamą oro erdvę, yra tam tikros taisyklės, kurių turime laikytis. Turime pateikti skrydžio planą, gauti leidimą ir toje erdvėje judėti, tik tada dispečeris mus mato ir kaip ir visiems kitiems orlaiviams mums vadovauja, liepia skristi aukščiau arba žemiau“, – pasakojo G. Mockaitis.
Jis pripažino, kad Lietuvoje yra daug nuolat arba laikinai draudžiamų zonų, ten skraidyti arba negalima visai arba negalima skrieti tam tikrame aukštyje. Kasmet yra atnaujinamas žemėlapis, kur surašomos tos zonos, parašyta kada jos galioja, kur yra. Draudžiama skraidyti virš karinių poligonų ir kitų draudžiamų zonų, tiesa, zonos galioja ne visada, jos keičiasi. Prieš skrendant reikia pasitikrinti ar jos galiojančios, koks ten aukštis, nes kartais visai negalima skristi, kitais kartais yra apribotas aukštis, kaip žemai galima nusileisti.
„Tarkime, jei norima skraidyti draudžiamoje zonoje, reikia gauti karinių oro pajėgų vado leidimą ar kažką panašaus. Ten leidžiama skristi tik gelbėjimo darbams, o kitu atveju – ne. Pasienio zonose, kurios nėra su Šengeno valstybėmis, taip pat negalima skraidyti, arba virš Visagino elektrinės, Jonavos „Achemos“ ar kitų panašių objektų. Vilniuje tokios draudžiamos zonos yra įrengtos virš vyriausybinių pastatų, valstybės saugumo departamento.
O štai Klaipėdoje negalima skristi virš uosto. Tarkime, virš tam tikrų valstybės saugumo departamento pastatų galima nusileisti ne žemiau, kaip 1800 pėdų (548 metrai). Taigi, mes per tą zoną neskrendame, bet aukščiau jos jau galima. Nusižengus taisyklėms yra baudžiama, lygiai taip pat, kaip ir nusižengus taisyklėms vairuojant automobilį. Mano manymu, šie draudimai yra pertekliniai, kitose šalyse to nėra. Visoje Vokietijoje yra mažiau draudžiamų skraidyti zonų nei Vilniuje, tai trukdo, kuo daugiau draudimų, tuo blogiau visiems. Jie, mano supratimu, dalijami gana lengva ranka“, – svarstė pilotas G. Mockaitis.
„Oro navigacija“, prižiūrintys judėjimą Lietuvos oro erdvėje teigia, kad draudžiamas, ribojamas ir pavojingas zonas nustato susisiekimo ministras Lietuvos transporto saugos administracijos teikimu, suderintu su Lietuvos kariuomenės vadu. Skristi draudžiamoje arba ribojamoje zonoje orlaiviams galima tik turint Lietuvos kariuomenės vado nustatyta tvarka išduotą leidimą ir laikantis jame nustatytų apribojimų ir sąlygų.
Pasak jų, šiuo metu skrydžiai oro (karšto) balionais Vilniaus aerodromo skrydžių valdymo zonoje (praktiškai tai yra virš Vilniaus miesto ir miesto apylinkių) yra reglamentuojami valstybės įmonės „Oro navigacija“ ir Lietuvos oreivių federacijos 2013 m. liepos 16 d. susitarimu.
Oro balionų pilotai norėdami vykdyti skrydžius Vilniuje iš nustatytų karšto oro balionų pakilimo vietų turi kreiptis į „Oro navigaciją“ ir pateikti skrydžių planą. Leidimą „Oro navigacija“ suteikia arba nesuteikia, atsižvelgdama į oro eismo situaciją (kiek tuo metu vyksta skrydžių) ir esamą vėjo kryptį.
Kiek anksčiau buvo pranešta, kad Vilniuje pastebimai išaugus kylančių ir besileidžiančių lėktuvų skaičiui, nuo gegužės keisis skrydžių karšto oro balionais tvarka virš miesto, praneša valstybės įmonė „Oro navigacija“. Pasak bendrovės, pokyčiai parengti atsižvelgus ir į pasikeitusį Europos Sąjungos teisės aktų reglamentavimą. Nuo gegužės bus leidžiama skristi grupėje iki devynių balionų, iki šiol leista ne daugiau kaip 12.
Esant tam tikros krypties vėjui bus leidžiama pakilti tik iš nustatytų karštų oro balionų pakilimo vietų – tam, kad balionai netrukdytų kylantiems ir besileidžiantiems lėktuvams oro uoste. Visi karšto oro balionai privalės turėti radiolokacinius atsakiklius, jie padės juos identifikuoti skrydžių vadovams ir prireikus duoti nurodymus. Lietuvos oro uostų duomenimis, Vilniaus oro uostas pernai aptarnavo daugiau nei 47 tūkst. skrydžių.
