VRK sulaukė keleto pranešimų apie galimai senkančias biuletenių atsargas rinkimų apylinkėse. Šią situaciją, anot komisijos pirmininkės Linos Petronienės, lėmė tai, kad sekmadienį, pagrindinę rinkimų dieną, rinkėjai galėjo balsuoti bet kur.
„Dalis rinkėjų balsavo mažesnėse apylinkėse, dalis – prie didesnių sankryžų, susikirtimo kelių – ten, kur jiems buvo patogu. Tikrai ne visos komisijos iš anksto tai galėjo įvertinti, bet atsargos buvo papildytos“, – nurodė ji.
Atsisakė imti vieną iš biuletenių
Sulaukta ir pranešimų, kad rinkimų apylinkėse galimai kai kurie piliečiai negavo biuletenių ar nenorėjo jų imti.
„Rinkėjų komisijos buvo instruktuotos, kad pats rinkėjas sprendžia, ar jis dalyvauja ir rinkimuose, ir referendume. Tikrai ši rinkėjo valia gerbtina, o sulaukus tokios informacijos, buvo nedelsiant susisiekiama su rinkimų komisija ir dar kartą primindavo [kaip balsuoti].
Mūsų žiniomis, dažniausiai rinkėjas atsisakydavo imti vieną biuletenį, o rinkimų stebėtojas reikšdavo pretenziją, kad jis turi imti du biuletenius“, – pridūrė L. Petronienė.
Petronienė: balsavusiųjų skaičius dar gali didėti
Didesnis aktyvumas prezidento rinkimų pirmajame ture registruotas tik 1993 ir 1997 metais, tuomet atitinkamai balsavo 78,6 proc. bei 71,45 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.
„Norisi labai padėkoti visiems rinkėjams, kurie taip aktyviai balsavo. (...) Džiaugsmingas yra aktyvumas, o kai jis yra didelis, tenka palaukti eilėse“, – sekmadienį per spaudos konferenciją sakė VRK pirmininkė Lina Petronienė.
Vėlesniais metais balsuoti ateidavo nuo 48,4 proc. (2004 metais) iki 53,9 proc. (2002 metais) rinkėjų.
L. Petronienės teigimu, šiųmetinis balsavusiųjų skaičius dar gali didėti, nes nepriskaičiuoti balsavusieji užsienyje ir balsavusieji po 20 val., jeigu jie spėjo atvykti iki užsidarant rinkimų apylinkei.
„Kadangi vyksta ir rinkimai, ir referendumas, tikrasis aktyvumas bus nustatytas pagal rastus biuletenius – galiojančius ir negaliojančius atitinkamai prezidento rinkimų ir referendumo“, – sakė ji.
VRK duomenimis, 12 iš 60 Lietuvos savivaldybių balsavo per 60 proc. rinkėjų. Aktyviausi buvo Neringos, Birštono, Palangos, Kauno miesto ir rajono, Vilniaus miesto gyventojai.
Lietuva prezidento rinkimuose balsavo aktyviausiai nuo 1997 metų
Sekmadienį Lietuvoje įvyko prezidento rinkimai ir referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Balsavimas rinkimų apylinkėse prasidėjo 7 val. ir truko iki 20 valandos.
Iš viso savo rinkiminę valią pareiškė 59,37 proc. rinkėjų, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Rinkėjų sąraše yra 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.
Dėl prezidento posto varžosi aštuoni politikai. Antros kadencijos siekia dabartinis prezidentas nepartinis Gitanas Nausėda. Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į prezidentus kelia premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą, valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija – Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekaną Dainių Žalimą, opozicinė Darbo partija – savo lyderį, parlamentarą Andrių Mazuronį, kita opozicinė politinė jėga, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kelia buvusį krašto apsaugos viceministrą Giedrimą Jeglinską.
Save išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus ir partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Pastarąjį dėl antisemitinių pareiškimų Konstitucinis Teismas pripažino sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją, dėl to politikas atsisakė Seimo nario mandato.
Visuomenės apklausų duomenimis, į antrąjį turą patekti turėtų perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda su kažkuriuo iš konkurentų – konservatorių kelta premjere Ingrida Šimonyte arba nepartiniu teisininku Ignu Vėgėle.
Pagal Rinkimų kodeksą, išrinktu laikomas kandidatas, kuris dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų gavo daugiau kaip pusę balsų arba dalyvaujant mažiau rinkėjų surinko daugiausia, bet ne mažiau kaip trečdalį visų rinkėjų balsų, tai yra ne mažiau kaip 795 tūkst. 78 balsus.
Jeigu pirmą kartą balsuojant nė vienas kandidatas nesurenka minėto balsų skaičiaus, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų.
Privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo
Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyko ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo.
Siūlyta pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Pareikšti nuomonę reikėjo dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“
Kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų.
