Padėtis sveikatos apsaugos sistemoje yra gana liūdna, reformos čia jau turėjo būti padarytos, o ne tik apie jas tik galvojama, pažymėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė, antradienį susitikusi su laikinuoju sveikatos apsaugos ministru Algiu Čapliku.
Išsakiusi daugybę priekaištų sveikatos apsaugos sistemai valstybės vadovė išreiškė viltį, kad l. e. p. ministras A. Čaplikas parodys iniciatyvą, imsis reikiamų veiksmų ir galiausiai taip reikalinga reforma šioje srityje pajudės.
Prezidentei išreiškus pasitikėjimą dabartiniu Sveikatos apsaugos ministerijos vadovu, pats A. Čaplikas teigė jaučiantis ir savo partijos, Liberalų ir centro sąjungos, palaikymą.
Kaip po susitikimo teigė Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys, per valstybės vadovės susitikimą su A. Čapliku buvo nevengta aštresnių momentų.
Prezidentė konstatavo, kad padėtis sveikatos apsaugos sistemoje yra ganėtinai liūdna, reikalaujanti skubių reformų, ir tos reformos, deja, dar nevyksta. "Reformos reikalingos jau seniai. Jos jau turi būti padarytos, o ne tik apie jas galvojama", - Prezidentę citavo jos atstovas.
Pokalbyje su laikinuoju ministru valstybės vadovė pažymėjo, kad valdančiajai koalicijai garbės nedaro Seime įstrigusi sveikatos draudimo įmokos problema. D. Grybauskaitė ragina politikus kuo greičiau ištaisyti, pasak jos, gruodį padarytas grubias klaidas. Anot Prezidentės, draudimo sistema turi būti įgyvendinta kuo greičiau.
Valstybės vadovė taip pat atkreipė dėmesį į poreikį restruktūrizuoti didžiąsias ligonines ir optimizuoti ligonines.
D. Grybauskaitė pokalbyje pasiūlė Vyriausybei svarstyti "paslaugų krepšelio" įvedimo idėją sveikatos apsaugos srityje.
Pokalbio su laikinuoju ministru metu daug dėmesio buvo skirta vaistų kainų problemoms. Prezidentė nesuprantama vadino situaciją, kai generiniai vaistai mūsų šalyje kainuoja tiek pat ar net brangiau nei originalūs. Taip, pasak D. Grybauskaitės, nėra niekur pasaulyje.
Prezidentės teigimu, vaistų kainos - monopolizuotos, pasidalintos tarp grupuočių, kurios valdo tą nedidelę rinką, kurioje jos veikia.
Jei nėra rinkos, ji neveikia ir nėra savireguliacijos, reikia įvesti kainų reguliavimą, mano valstybės vadovė. D. Grybauskaitės įsitikinimu, antkainius derėtų reguliuoti ne tik kompensuojamiesiems, bet visiems vaistams.
Prezidentės nuomone, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos veikla yra stabdis ir gėda. "Ši tarnyba praktiškai trukdo įvesti pigesnius vaistus. Grupuočių dominavimas tokioje jautrioje, svarbioje srityje kaip sveikatos apsauga ir vaistai yra nepateisinamas, nusikalstamas, nes nuo to priklauso žmonių sveikata ir gyvybė", - Prezidentę citavo L. Balsys.
Valstybės vadovė konstatavo, kad Vyriausybė turėtų imtis kuo skubesnių priemonių pradėti reformą ir ištaisyti padėtį.
A. Čaplikas kalbėdamas apie vaistų kainas priminė, jog penktadienį jis pasirašė Vaistų prieinamumo gerinimo planą, taip pat iškeltą ir daug diskusijų sulaukusią idėją dėl antkainių reguliavimo.
Laikinasis ministras pasidžiaugė Prezidentės parama eiti šiuo keliu. "Tai yra labai didelė paspirtis", - sakė A. Čaplikas.
Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas taip pat vylėsi, kad pasitaisys situacija Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje. Esą tam vilties teikia naujasis jos vadovas Gintautas Barcys. Jis per 20 dienų turi pateikti pasiūlymus, kaip sutvarkyti šios tarnybos veiklą.
L. e. p. ministras teigė su D. Grybauskaite aptaręs ir sveikatos apsaugos srities pertvarkos planą. "Nuo kitų metų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo bus finansuojamos tik tos paslaugos, kurias valstybės galės apmokėti rūpindamasi žmogumi ir jo saugumu", - sakė A. Čaplikas.
Kaip ELTA jau rašė, numatoma sveikatos apsaugos sistemos pertvarka yra pagrįsta tuo, kad reikia mažinti stacionarių paslaugų apimtis ir taip atsilaisvinusius pinigus ir specialistus nukreipti į pirminę, ambulatorinę grandį - dienos stacionaro, dienos chirurgijos bei slaugos paslaugas. Tai ketinama spręsti per paslaugų pirkimus.
A. Čaplikas liepos pradžioje sakė, kiek, kokių ir iš kokių ligoninių ligonių kasos pirks paslaugų, speciali darbo grupė atsakys po mėnesio ar dviejų.
Ligonines ketinama suskirstyti į tris lygmenis: rajonų, regionų ir respublikos lygmens. Dalis šiuo metu rajonuose esančių ligoninių liks rajoninėmis, kitos bus stiprinamos ir taps regioninėmis. Respublikinės ligoninės veiks penkiuose didžiuosiuose miestuose.
Rajoninėje ligoninėje turėtų likti slaugos, terapijos, dienos chirurgijos paslaugos, bet jose nebebus pačių brangiausių tarnybų - reanimacijos, laboratorijos, operacinės.
Regiono lygmens ligoninės būtų stiprios, teikiančios įvairiapusę pagalbą. Jose veiktų ir chirurgijos, akušerijos, pediatrijos, neurologijos skyriai. Jos turėtų priimti visus pacientus, kuriems nereikalinga ypač specializuota ir sudėtinga pagalba. O respublikinės ligoninės turėtų būti skirtos tik patiems sudėtingiausiems ligoniams, kuriems reikalinga specializuota pagalba, brangi aparatūra, taigi ne apendicitų operacijoms.
Yra dar dvi grupės ligoninių, kurių likimas taip pat spręsis reformos metu: Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės bus perleidžiamos savivaldybėms. Specializuotos psichiatrijos, infekcinės, tuberkuliozinės ligoninės, planuojama, kad "stambės" jas jungiant.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže
