Laikas neištrynė pirmajame atkurtos Lietuvos dešimtmetyje Kaune siautėjusios Daktarų gaujos kraupių nusikaltimų pėdsakų.
Panevėžio Tulpinių ir Klaipėdos Sigito Gaidjurgio gaujų lyderiai jau nuteisti kalėti iki gyvos galvos. Neabejojama, kad toks pat likimas ištiks ir šiemet prieš teismą už senas nuodėmes stosiančių senosios Daktarų gvardijos atstovų. Manoma, kad teismo procesas gali užtrukti mažiausiai trejus metus. Bylą nagrinės Klaipėdos apygardos teismas.
Neprisipažino tik trys
Generalinės prokuratūros prokurorai baigė tirti ir teismui perdavė 73 baudžiamosios bylos tomus.
H. Daktaras ir 15 bendrininkų kaltinami 8 žmonių nužudymu, pasikėsinimu nužudyti 4 asmenis, neteisėtu laisvės atėmimu, 9 plėšimais, turto prievartavimais ir kitokiais nusikaltimais, padarytais 1993–2000 metais.
Taip pat teismui vertinti pateikta 20 epizodų, kai neteisėtai buvo panaudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, kuriuos pareigūnai surado konspiraciniuose būstuose, apleistose sodybose, pakaunės miškuose.
Pasak ikiteisminį tyrimą organizavusių ir jam vadovavusių prokurorų, teismui perduota byla, kurioje yra 43 nusikalstamos veikos epizodai, dėl kurių apklausta daugiau kaip 160 asmenų.
H. Daktaras, tarp vyresnės kartos Kauno banditų pagarsėjęs Henytės ir Henos pravardėmis, gaujos „smegenų centru“ laikytas Egidijus Abarius, pravarde Goga, ir žemesnio rango smogikų būrio vadas Rolandas Zaveckas, pravarde Džempis, iki šiol kaltės nepripažįsta ir teigia, kad byla suklastota. Tiesa, dalis šiai gaujai priskiriamų nusikaltimų tiriama toliau.
„Daktarų vardas buvo pernelyg idealizuojamas. Tai buvo eilinė chuliganų „šaika“. Nebuvo čia jokios mafijos. Pasakysiu trumpai – baigėsi visuotinė ūkio privatizacija, ir iškart baigėsi Daktarams stabilias pajamas užtikrinę pinigai“, – „Balsas.lt savaitei“ kalbėjo ilgus metus Daktarų aplinkoje praleidęs pašnekovas.
Prieš keletą metų su teisėsauga sutikęs bendradarbiauti ir dėl to dabar teismo pradžios laisvėje laukiantis kaunietis pageidavo likti neįvardytas.
Stebėjo Henytės veiksmus
Intensyviai kelerius metus senas Daktarų nuodėmes narplioję Kriminalinės policijos biuro pareigūnai ir prokurorai kol kas nepateikia išaiškintų nusikaltimų įvykdymo motyvų.
Tačiau šių eilučių autoriui iš itin patikimų šaltinių pavyko sužinoti keletą pikantiškų, iki šiol niekur neskelbtų detalių apie legendinio Lietuvos kriminalinio susivienijimo kruvinų nusikaltimų išaiškinimą.
H. Daktaro kriminalinė karjera galutinai baigėsi 2009 metų rugsėjį Kraneve (Bulgarija).
Jis buvo sulaikytas kaukėtų bulgarų kovinės grupės pareigūnų, kai su sūnumi Enriku Daktaru bei jam prieglobstį suteikusiais vietos gyventojais užsuko pasistiprinti avienos patiekalų restorane, pro kurį atsiveria nuostabaus grožio panorama.
Kodėl sulaikyti H. Daktarą nuspręsta patį paskutinį? Senus Daktarų nusikaltimus ištyrę kriminalistai sako jau gerokai anksčiau buvo sukaupę nenuginčijamų Henytės kaltės įrodymų iš ilgamečių jo bendražygių.
„Tokia veiklos taktika pasirinkta neatsitiktinai: mes, kriminalistai, žinojome, kad vieną dieną bus suimtas ir pats Daktaras. Bet pamažu „semdami“ jo bendrus, siekėme stebėti, kaip jis elgsis. Galiausiai jis liko vienas. Tiesa, rimtai rizikavome, nes būta minčių, kad ilgą laiką gyvendamas nežinomybėje ir išvargintas naujienų, kaip vienas paskui kitą jo bičiuliai iškeliauja už grotų, Daktaras galėjo imtis drastiškų veiksmų – tarkime, pakelti ranką prieš save. Dėl blogų žinių galėjo rimtai pašlyti ir jo psichika“, – „Balsas.lt savaitei“ kalbėjo vienas H. Daktaro sulaikymo planą inicijavusių operatyvininkų.
Pirmasis prabilo Sauliukas
Kaip žurnalistui teigė Daktarų pasaulį iš vidaus neblogai pažįstantys asmenys, dar gerokai anksčiau prieš Henytės suėmimą, bene pirmieji iš senosios gvardijos prakalbo išskirtiniais laimėjimais gaujoje nepasižymėję Arūnas Šimėnas, pravarde Kiška, ir Saulius Vaitukaitis, pravarde Sauliukas.
Pernai rugpjūčio pabaigoje Kiškai ikiteisminis tyrimas šioje byloje nutrauktas dėl senaties. S. Vaitukaitis kone dešimtmetį gyveno ir dirbo JAV, tačiau 2008-ųjų vasarą Lietuvos teisėsaugininkų prašymu buvo sulaikytas, kai bandė neteisėtai kirsti Meksikos sieną, ir pargabentas į gimtinę. Tačiau jis nežinojo visų Daktarų nusikaltimų smulkmenų.
Praėjus kuriam laikui prabilo ir senųjų Daktarų veteranas Rimvydas Žilinskas, geriau žinomas Rimvio ir Taisono pravardėmis. Jis vienas pirmųjų ėmė „nurašinėti“ 1996 metų balandį Kaune samdomų žudikų šūviais pakirsto verslininko Sigito Čiapo žmogžudystės užsakymą ant vieno gaujos lyderių laikyto Vidmanto Gudzinsko, pravarde Guzas.
Vėliau, jau prakalbinus Daktarų gaujos autoritetus, parodymus sutiko duoti tarp vilijampoliečių ir kitų miesto nusikalstamų „šeimų“ nevengdavę blaškytis Vaidas Vansevičius (V. Gudzinsko pusbrolis, tačiau pastaraisiais metais jie nepalaikė ryšių, nes buvo susipykę dėl verslo reikalų – red. past.) ir Virginijus Silvestravičius, pravarde Virgelis.
Atsikratė Daktarų etiketės
Dėl senų Daktarų nusikaltimų atsakomybės išvengs kadaise nebaudžiamumu pagarsėję septyni artimi H. Daktaro žmonės, kurių audringus gyvenimus nutraukė natūrali mirtis arba gudriai suregztos bendrų pinklės.
1998 metais asmens sargybinio brutaliai nužudytas Iliodoras Popovas, pravarde Popas, tų pačių metų vasarą nuo alkoholio mirė Algimantas Brusokas, pravarde Štrausas.
Tų pačių metų rudenį dėl kasos nekrozės buvo pakirstas Žymantas Janiselis, pravarde Jautis, 2000-ųjų vasarą nuo narkotikų perdozavimo mirė Vidmantas Siaurusevičius, pravarde Siauras, 2007-ųjų gruodį apsinuodijęs alkoholiu mirė Alvydas Viktoras Laurinavičius, pravarde Luras, ir kiti asmenys.
Atrodo, kad bene labiausiai šioje liūdnoje istorijoje pasisekė saviškių nužudyto Rimanto Ganusausko, pravarde Mongolas, jaunesniam broliui Deiviui Ganusauskui, žinomam kaip Mongoliukas.
Mongoliukas ne vienus metus palaikė artimus ryšius su Daktarų autoritetais, tačiau 2009 metų gruodį jam įtarimai buvo panaikinti dėl senaties ir nesurinkus pakankamai įrodymų.
Per kratas kriminalistų konfiskuotose vaizdajuostėse ir fotografijose Mongoliukas pastebėtas anuomet populiariuose Kauno restoranuose „Vilija“ ir „Metropolis“ prie vieno stalo su H. Daktaru ir kitais Vilijampolės mafijos bosais.
Kaip prasidėjo dėl turto prievartavimo ir kokaino kontrabandos į teisėsaugos akiratį patekusio D. Ganusausko pasakiškų turtų kaupimo amžius – iki šiol nėra visiškai aišku.
Operatyvininkų užfiksuoti staigūs nekilnojamojo turto paveldėjimo judėjimai kelia nemažai klausimų. Tačiau Mongoliukas iki šiol mėgaujasi prabangiu gyvenimu. Jis įsitaisė pačiame Kauno centre, šalia Laisvės alėjos fontano, S. Daukanto gatvėje prestižiniame daugiabutyje esančiuose erdviuose būstuose.
Rezonansinėje Daktarų grupuotės byloje solidų verslininką mėgstantis vaizduoti Mongoliukas yra įgijęs liudytojo statusą ir taip amžiams atsikratė ilgametės nelaisvės grėsmės.
Nuo 2010 m. lapkričio 19 d. Kriminalinė policija ir Generalinė prokuratūra kreipiasi į asmenis, kurie nukentėjo nuo Kauno regione siautėjančių kriminalinių susivienijimų, prašome atsiliepti tel. (8 5) 271 97 84 ir e. paštu: [email protected].
TIK FAKTAI
Viena garsiausių Lietuvos nusikalstamų grupuočių – Kauno Daktarai – buvusių operatyvininkų teigimu, susikūrė 1983 metais.
Iš pradžių Daktariukais pramintos gaujos nariai vogė ir plėšė. Išskirtiniais atvejais buvo pasinaudota ir milicijos darbuotojų uniformomis.
Daktarų aukomis dažniausiai tapdavo kailinių žvėrelių, gėlių augintojai, siuvėjai, romų tautybės perpardavinėtojai ir spekuliantai.
Anot tuomečių kriminalinės policijos pareigūnų, 1992–1995 metais įvyko kokybinis šuolis Daktarų gaujos hierarchijoje.
Tais pačiais metais prasidėjo ir ekonominis gaujos įsitvirtinimas, siejamas su pirmuoju privatizacijos etapu, spirito kontrabanda. Vilijampoliečiams duok-lę (10 proc. pelno) mokėjo apie 70 proc. Kaune veikusių įmonių.
Kitą sav. skaitykite
Kodėl Daktarai susidorojo su saviškiais.
Kodėl užsimota nugriauti slaptą Daktarų vasarvietę Ankykščiuose
