„Turiu pastebėti, kad tiek, kiek paskelbta argumentuose, tiek Vilniaus apygardos teismas, kaip ir Vilniaus apylinkės teismas nesirėmė visais įrodymais, kurie su kaltinamuoju aktu buvo perduoti teismui. Ikiteisminio tyrimo metu tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas nagrinėdamas skundus konstatavo, kad šioje byloje valstybės interesas atskleisti nusikaltimą, susijusį su valstybės paslapties atskleidimu, yra aukščiau nei žurnalisto interesas išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį. Teisminio nagrinėjimo metu teismai nustatė ir nusprendė, kad žurnalisto interesas yra aukščiau nei valstybės interesas. Kaip galima suprasti iš Vilniaus apygardos teismo nutarties, nebuvo padarytas nusikaltimas - nebuvo atskleista valstybės paslaptis“, - po posėdžio žurnalistams sakė valstybės kaltintojas prokuroras Gintas Ivanauskas.
Jis teigė, kad tokie skirtingi teismų sprendimai duoda pagrindą kasacinio skundo teikimui, nes tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gali formuoti praktiką ir pasisakyti dėl teisės taikymo aiškinimo.
„Manyčiau, kad tikslinga išsiaiškinti šioje byloje, ar teismai, atsisakydami atlikti išsamų įrodymų tyrimą tokia apimtimi, kokia buvo parašoma, ar pagrįstai atsisakė, ar teisingai taikė įstatymus priimant sprendimus. Tikiuosi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta“, - teigė G.Ivanauskas.
Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad ir prokuroro, ir išteisintosios apeliacinius skundus patenkino iš dalies. Pakeista daiktinių įrodymų saugojimo vieta, taip pat pakeistas D.Ulbinaitės išteisinimo pagrindas.
Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį paskelbė, kad prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė lieka išteisinta dėl kaltinimų valstybės paslapties atskleidimu.
Apeliacine instancija bylą nagrinėjęs teismas pakeitė išteisinimo pagrindą, nusprendęs, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) rašte nurodyta informacija nepagrįstai pripažinta valstybės paslaptimi.
„VSD parengta analitinė informacija, nors ir susijusi su kitos valstybės rizikos veiksnių ir grėsmių vertinimu, tačiau nėra pagrindo minėtą informaciją pripažinti valstybės paslaptimi, nes jos turinio atskleidimas nesukels neigiamų pasekmių nacionaliniam saugumui, valstybės ir visuomenės interesams“, - pranešė teismas.
Apygardos teismas taip pat priteisė D.Ulbinaitei 579 eurus advokato išlaidoms atlyginti.
Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo, tačiau šalys per tris mėnesius dar gali parašyti kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui.
„Ačiū Dievui, kad viskas baigėsi, kad užteko ir kantrybės, ir sveikatos, ir tikėjimo praeiti šitą sveiku protu sunkiai suvokiamą teisingumo kelią. Išgirdus šį teismo sprendimą kylą viena mintis - pusantrų metų ir aš, ir žurnalistai, ir valstybės tarnautojai po teismus buvo tampomi ir žeminami nepagrįstai. Man kyla tik vienas klausimas: kas atsakys už šį neprofesionalumą“, - po posėdžio sakė D.Ulbinaitė.
Paklausta, ar neketina į teismą paduoti ją nepagrįstai persekiojusius pareigūnus, ji sakė nemananti to daryti, nes nėra kur kreiptis dėl dalykų, kurie neatlyginami - „dėl pažeminimo, dėl vaikų, mamos, artimųjų išgyvenimo, kolegų pasitikėjimo“, jie tiesiog neatlyginami.
D.Ulbinaitė buvo kaltinama, kad atskleidė valstybės paslaptį naujienų agentūros BNS redaktorei. Tyrimas pradėtas po to, kai BNS 2013 metų spalį paskelbė apie VSD perspėjimus šalies vadovams, jog Rusijos rengia informacines atakas.
Vilniaus apylinkės teismas šiemet sausį išteisino D.Ulbinaitę, nurodęs, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų prokurorų teiginius, jog ji perdavė slaptą informaciją.
Anksčiau teismas yra paskelbęs, kad atliekant ikiteisminį tyrimą neteisėtai klausytasi naujienų agentūros BNS darbuotojų pokalbių telefonu. Kai kuriems žurnalistams dėl to išmokėtos kompensacijos.
Teismas taip pat pripažino, kad BNS redaktorė nepagrįstai buvo įpareigota atskleisti informacijos šaltinį, neteisėta pripažinta ir jos namuose atlikta krata, slaptas sekimas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
