Jau kitą savaitę pedagogų profesinių sąjungų vadovai ir ministerijų bei Vyriausybės atstovai vėl sėsis prie derybų stalo ieškoti sprendimų, kaip būtų galima pagerinti švietimo situaciją ir finansavimą. Tačiau kai kurios švietimo profesinės sąjungos, nelaukdamos derybų pabaigos, organizuoja streiką.
Siekia destabilizuoti valstybę?
Jau kitą savaitę pedagogų profesinių sąjungų vadovai ir ministerijų bei Vyriausybės atstovai vėl sėsis prie derybų stalo ieškoti sprendimų, kaip būtų galima pagerinti švietimo situaciją ir finansavimą. Tačiau kai kurios švietimo profesinės sąjungos, nelaukdamos derybų pabaigos, jau kviečia pedagogus spalio 1 d. į streiką.
Švietimo darbuotojų bendruomenę labiausiai papiktino valdžios požiūris į pedagogus, ypač švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio viešai išsakyta nuomonė, kad už geresnių darbo sąlygų reikalaujančių Lietuvos mokytojų slypi Rusijos ranka, siekianti destabilizuoti mūsų valstybę.
„Kodėl nepasitenkinimas kyla šiuo metu, kada, įvardykime tiesiai, vyksta karas Ukrainoje, kada Rusijos ideologija puola Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją, kaip labiausiai Rusijai kenkiančias šalis, kada mes turime embargą, kada kyla reali grėsmė mūsų ūkiui, mokesčių surinkimui? Staiga profsąjungos pasireiškia su kategoriškais, radikaliais ir praktiškai neįvykdomais sprendimais. Į šitą klausimą turėtų atsakyti kiekvienas žmogus, paklaustas, kam tai naudinga“, – viešai yra pareiškęs švietimo ir mokslo ministras.
Streiką organizuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Navickas teigia, kad tokie D. Pavalkio žodžiai žeidžia ir žemina visą pedagogų bendruomenę ir taikstytis su tuo būtų nelogiška.
„Ministro ciniški pasisakymai ir žargonas, kad „nesvaikite, atlyginimai šiemet mokytojams nebus atkurti“, arba požiūris į vaikus, kad vaikai kaimo mokyklose neva net nematę knygų, nebent tą, „kuria paremtas šaldytuvas“, rodo jo požiūrį į mus. Negalime sau leisti būti taip žeminami ir įžeidinėjami“, – pasipiktinimo neslėpė A. Navickas.
Jo teigimu, nors yra darbo grupė, tačiau iš esmės ji yra neveiksni, mat sudaryta pasiūlymams rengti, o ne reikalavimams nagrinėti. Siūlymai teikiami jau keletą metų, tačiau į juos taip nė karto ir nebuvo atsižvelgta. O situacija švietimo sistemoje susiklosčiusi itin sudėtinga. Todėl nėra jokio kito kelio kaip streikas.
„Mes ir anksčiau girdėjome tą pačią dainelę, kad nėra pinigų. 2007, 2008 bei 2012 metų streikai parodė, kad tai yra efektyviausia priemonė, galinti priversti valdžią spręsti švietimo problemas. Taip problemos sprendžiamos net ir itin išsivysčiusiose pasaulio šalyse, tai visiškai normalus procesas“, – „Sekundei“ teigė A. Navickas.
Mokymo kokybė krenta
Dažnai kalbant apie švietimo problemas į pirmą vietą keliami mokytojų atlyginimai, tačiau, A. Navicko teigimu, jų profesinė sąjunga siekia pirmiausia pagerinti mokymosi sąlygas mokiniams. Tad pagrindinis reikalavimas – kad mokinio krepšelis būtų prieškrizinio lygio, t. y. nuo dabar esančių 3348 Lt pakelti iki 3774 Lt. Taip ne tik bus galima šiek tiek padidinti pedagogų atlyginimo koeficientus, bet ir atsirastų platesnės galimybės vaikams rinktis neformaliojo ugdymo ar papildomų mokymosi modulių programas. Taip pat būtina mažinti mokinių skaičių klasėse, nes jis yra vienas didžiausių visoje Europoje. Esant klasėse tiek daug mokinių, sunku užtikrinti ugdymo kokybę.
Lina DRANSEIKAITĖ