Savaitraštis ekonomika.lt sausio pradžioje paskelbė turtingiausių Lietuvos verslininkų šimtuką. 29-oje vietoje, su 170-mt milijonų litų vertės valdomu turtu, atsidūrė Ūkio ministras D. Kreivys. Vyriausioji leidinio redaktorė Eugenija Grižibauskienė tvirtino, kad turtingiausiųjų sąrašas sudarytas, remiantis Registrų centro duomenimis ir ekspertų vertinimais.
Mama – verslo partnerė
„Kadangi šitoje rinkoje yra tik keli žaidėjai, pasitelkus analitikus buvo vertinama, kokia vertė būtų tos įmonės ir įmonės akcijų„, - sakė E. Grižibauskienė. Ji pasidžiaugė išaugusiu susidomėjimu leidiniu ir žadėjo parengti daugiau publikacijų apie Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) deleguoto ministro D. Kreivio verslo reikalus.
Apie milžiniškus D. Kreivio valdomus turtus spauda prabilo dar prieš porą metų. Tąkart, savo jėgas išmėginęs savivaldybių rinkimuose, D. Kreivys ruošėsi tapti ekonominį proveržį žadėjusios, Andriaus Kubiliaus vadovaujamos „Permainų koalicijos“ ministrų kabineto nariu ir rengėsi šalį gelbėti nuo krizės.
Prieš tapdamas ministru, D. Kreivys suskubo pusvelčiui parduoti jam priklausiusias baldų pramonės ir stambaus prekybos statybinėmis medžiagomis tinklo „Moki - veži“ akcijas. Dabar, tiek Premjerą, tiek bendrapartiečius, o ir patį ministrą girdime aiškinant, kad šitaip, esą, siekta skaidrumo, o bibliotekininke Jonavoje dirbusi motina, kuriai faktiškai perleido įmones D. Kreivys – anaip tol – ne šeimos narys!
Bankrotai panašūs į tyčinius
Sekdama kylantį susidomėjimą, žiniasklaida pateikė ir daugiau faktų bei iškėlė abejonių dėl buvusio verslininko veiklos. Plačiai aprašomi įmonių, kurias iki tapdamas ministru, valdė D. Kreivys bankrotai.
Spauda pasitelkė mitologinio, iš pelenų prisikeliančio ugnies paukščio Fenikso metaforą, kai prasiskolinusioms įmonėms skeliamas bankrotas, o savininkai įsteigia naują įmonę, kuri neretai perima savo pirmtakės turtą, verslo kontaktus, pardavimų rinką ir kitus segmentus.
Taip, pasak specialistų, išvengiama mokesčių į biudžetą, o, antai viena D. Kreivio valdyta ir netrukus bankrutavusi įmonė „Žeimių baldai“ valstybei užkrovė milijoninę prievolę grąžinti Europos Sąjungos skirtą paramą, kai modernizuota, nutraukė savo veiklą anksčiau, nei tai buvo numatyta.
Lietuvos socialdemokratų partijos ir Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius prisiminė, kad nuo pat Nepriklausomybės laikų, verslininkus panašiai „išplaudavo juodus pinigus.“ Pasak socialdemokrato, Seimo opozicija siekia išsiaiškinti, ar bendrovių, kurias valdė D. Kreivys bankroto bylos nebuvo dirbtinės.
Dėl Pridėtinės vertės mokesčio grobstymo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos akiratin prieš penkmetį pateko bendrovė „Baldenis“. Atkreipiamas dėmesys ir į kompaniją „Balt Furn“, kurią įsteigė D. Kreivio pusbrolis ir kuri siekė perimti ką tik pretendavusią perimti bankrutavusios šeiminės bendrovės „Baltic Furniture Holding“ vardą.
D. Kreivio įmonių sąraše – mamai perleistos bendrovės „Makveža“ ir „Stamija“, netiesiogiai valdyta baldų gamintoja „Baldjoda“ ir viešųjų ryšių agentūra „Saldo partneriai“, kur D. Kreivys pirmininkavo valdybai, o stambioje akcinėje bendrovėje „Silikatas“ taip pat ėjo aukštas vadovaujamas pareigas.
Ieško savos teisybės
Kiek anksčiau, savo tinklaraštyje D. Kreivys gynėsi 170 milijonų neturįs ir tvirtino, kad jo ir žmonos turtas nesiekia vieno milijono litų. Ministras taip pat kritikavo žiniasklaidą ir, apeliuodamas į šeimyninio supratimo stoką, faktus apie pinigus vadino „iš piršto laužtais“. Pasak D. Kreivio, jis net gi sulaukęs sutuoktinės priekaištų, nes apie didžiulius vyro turtus ji, neva, sužinojusi iš spaudos.
Netrukus po publikacijos leidinyje ekonomika.lt ir kilusio žiniasklaidos susidomėjimo, D. Kreivys išvyko atostogų, tačiau tai netrukdė per Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyrių išplatinti pareiškimą, kuriame konservatorius žurnalistams grasina teismais ir reikalauja paneigti „paskleistą šmeižtą, neva, jam priklauso milžiniškos vertės turtas“.
Savo ruožtu Seimo opozicija taip pat paprašė Generalinės prokuratūros ištirti, ar D. Kreiviui priklausančiose įmonėse bankrotai nebuvo sukelti tyčia, taip pat išsiaiškinti akcijų perleidimo aplinkybes.
„Visos šalies ūkį dabar tvarkantis ministras, kurio verslo istorijoje gausu bankrotų, turėtų pasiaiškinti visuomenei ir logiškai atsakyti į jam keliamus klausimus, - mano su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
Politinės peripetijos
TS-LKD lyderis ir premjeras Andrius Kubilius iškart pareiškė, kad ministras doras ir nekaltas, o šios partijos frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma mano, kad Ūkio ministras Dainius Kreivys pats išsklaidys abejones dėl savo turtų. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) ir teismai nuspręs, ar ministras elgėsi teisingai, pusvelčiui parduodamas jam priklausančios bendrovės akcijas.
„Jeigu ministras kreipėsi į teismą, jau rodo, kad jis pasiryžęs apginti savo tiesą. Dėl tų akcijų pardavimo motinai, tai man sunku spręsti. Kaip aš įsivaizduoju, ministras norėjo būti neturintis akcijų, kad, kaip politikui nebūtų priekaištaujama, kad jis, galbūt, savo laiką skiria savo turtų valdymui. Manau, kad jis bandė skaidriai tai išspręsti, perleisdamas savo akcijas artimiesiems. Tokia praktika kai kur yra būdinga, kai verslininkas, atėjęs į politiką, perleidžia akcijų valdymą tam tikriems specialiems fondams. Dėl šito veiksmo aš negalėčiau ministro smerkti, nes tas pagrindas yra pozityvus šiame sprendime,“- svarstė J. Razma.
Opozicijos lyderis A. Butkevičius Balsas.lt sakė, kad yra inicijuoti kreipimaisi į Generalinę prokuratūrą ir VTEK. „Į Generalinę prokuratūrą dėl to, ar nesinaudojo spekuliatyviniais dalykais parduodant akcijas, kai parduodama pigiai, o tas, kuris nusiperka, iš karto parodo daug didesnę akcijų vertę. Tai buvo pastebėta jau po Nepriklausomybės atkūrimo, kai verslininkai gražiai „legalizavo“ tam tikrus „juodus“ pinigus, per akcijų verčių didinimus ar mažinimus – čia aš neturiu omeny D. Kreivio. Taip pat yra kreipimasis išsiaiškinti, ar bankroto bylos buvo dirbtinės, nes yra taip, kad tos bendrovės, kurios subankrutavo, paskui buvo registruotos kitu vardu ir priklauso jo mamai, bet adresas buvo tas pats“, - aiškino politikas.
Į VTEK, pasak A. Butkevičiaus, kreipiamasi dėl laikymosi įstatymų nuostatos, pagal kurias politikas privalo, jeigu daro išlaidas, didesnes kaip 2500 litų, per 30 dienų pakoreguoti savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje. „Politiškai jo laikysena atrodo keista, dėl to, kad jis, jeigu neturi jokių pažeidimų ir buvo neteisėtai apšmeižtas, galėjo net susikviesti žurnalistus ir plačiai pateikti tikrai išsamią informaciją, kuri paneigtų tuos dalykus. Manau, kad, jei vyksta kaltinimas, tai parodo man tam tikrą silpnumo požymį, kad su juo yra kažkas negerai,“ - nuogąstavo A. Butkevičius.
Kad opozicija kreipsis į teismą, patvirtino ir Krikščionių partijos frakcijos seniūnas. Jis kartu pasiūlė palaukti institucijų išvadų bei D. Kreivio keliamą bylą žurnalistams vadino pasmerkta.
„Kaip ir kiekvienas politikas, taip ir ministras D. Kreivys turėtų pateikti argumentuotus paaiškinimus, paremtus faktais, kurie nekeltų abejonės jo veiklos skaidrumu,“ - sakė Krikščionių partijos lyderis Gediminas Vagnorius.
Opozicinės „Tvarkos ir Teisingumo“ frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis buvo griežtesnės nuomonės. Jis neigiamai vertino galimus D. Kreivio veiksmus ir stebėjosi, kodėl Premjeras suskubo užtarti savo ministrą.
„Aš vertinčiau jį prastai ir neigiamai, priešingai, negu premjeras Andrius Kubilius, kuris po pusdienio padaręs pareiškimą, mane nustebino – arba jis kartu su D. Kreiviu darė tą biznį, kadangi jis viską žino, arba jis praleido gerą progą patylėti. Dėl skaičių galima ginčytis, bet iš esmės toks greitas tos firmos, kurios akcijas turėjo ir perdavė ar pardavė motinai, ar dar kažkam augimas tikrai kelia labai daug klausimų“, - sakė jis.
