Jau nebeslepiama, kad bus keičiamos socialinės išmokos, tačiau kiek - dar neatskleidžiama. Reformos neišvengs ir problemų kamuojama „Sodra“. Tačiau vien to nepakaks - valstybei teks skolintis, interviu Eltai sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.
- Jau ne kartą „Sodrai“ gelbėti valstybė pasiskolino nemažai pinigų. Ekspertai teigia, kad toks skolinimasis yra per brangus, o „Sodros“ biudžeto deficito padengimas valstybės paskolomis užkrauna sunkią skolos aptarnavimo ir išmokėjimo naštą valstybės biudžetui, gyventojams. Kokius esate numatę kitus „Sodros“ gelbėjimo planus? Kaip manote, ar priemonių, kurių dabar imamasi, užteks užkamšyti „Sodros“ deficitą, ar reikės dar kokių nors veiksmų? Kur, kaip ir kiek „Sodra“ verš diržus?
- Iš tiesų, kiek galima skolintis? Jeigu kalbame apie trumpalaikius dalykus arba vidutinės trukmės laikotarpius, šiuos ir kitus metus, valstybės ir „Sodros“ biudžetai yra planuojami. Stebuklingų receptų čia nėra. Siekiant sutaupyti kažkiek mažinant išmokas ir galbūt per papildomas įmokas - derybų dalykai. Nenorėčiau komentuoti to, dėl ko dar reikia susitarti. Jeigu susitarsime su socialiniais partneriais, tarp partijų, tada sprendimai ir bus.
Dėl kitų metų arba kaip pabaigsime šiuos metus, siūlymai ir matymai, be abejo, yra labai paprasti: be skolinimosi Lietuva tikrai neapsieis. Mažinti išmokas tiek, kad nebereiktų skolintis - neįsivaizduoju tokių galimybių, negirdėjau tokių siūlymų ir nemanau, kad kas nors apskritai ryžtųsi tai daryti. Nebent kas nors norėtų blogo valstybei. Artimos ateities dalykai - subalansuoti valstybės galimybes, kiek mes ryšimės taupyti mažindami dalį išmokų, o kiek skolinsimės, kad vykdytume valstybės įsipareigojimus. Lygiagrečiai dirbame ir artimiausių metų pagrindinis darbas bus nukreiptas į tai, kad po sunkmečio Lietuva nebegrįžtų ten, kur jau buvome prieš patekdami į šitą duobę. „Sodros“ reforma ir visos socialinio draudimo sistemos reforma turės būti suprojektuota, įgyvendinta taip, kad po sunkmečio socialinio draudimo situacija būtų visiškai kitokia.
Galėčiau pakomentuoti matmenis, kryptis, kuria linkme projektuojame tokią reformą. Pirmiausia turime išgryninti, atskirti, kas yra valstybės parama, o kas - socialinio draudimo dalykai. Šiuo metu tai - sudėtinga, sujaukta sistema. Daug socialinio draudimo dalykų mokama iš „Sodros“ biudžeto, kur dosniai prisiimame įpareigojimą valstybės vardu. Ypač tai daro politikai prieš rinkimus.
Prisiminkime, kokia „Sodros“ situacija buvo prieš metus. 2008-uosius „Sodra“ pasitiko turėdama didelį - 1 milijardo 300 milijonų - litų rezervą. Prisiimti valstybės įsipareigojimai buvo tokie, kad visus 2008-uosius reikėjo daugiau išlaidų negu buvo surenkama įmokų. Išlaidos viršytos per milijardą ir iš turimo rezervo buvo dengiamas deficitas - skirtumas tarp įmokų ir išmokų „Sodroje“. Rezervas išgaravo kaip pernykštis sniegas, o įsipareigojimai liko. Šiemet jau, deja, nesant rezervo valstybei tenka skolintis. Taigi kad išvengtume tokių dalykų, „Sodros“ sistema turi veikti visiškai kitaip, nepriklausomai nuo politikų valios dėl vienų ar kitų artėjančių rinkimų. Mes siekiame sukurti tokį mechanizmą ir taip reformuoti socialinio draudimo sistemą, kad pagal realias finansines galimybes būtų keičiami išmokų dydžiai, prisiimami valstybės įsipareigojimai ir netgi pagal atskiras socialinio draudimo rūšis (ar kalbėsime apie draudimą nuo nedarbo, ar apie ligą, motinystę, senatvės pensijas) būtų aiškus įtvirtintas mechanizmas.
Tiktai ilgalaikės perspektyvos matymas leis „Sodrai“ būti gyvybingai. Turi būti sukauptas „Sodros“ rezervas. Gerais laikais turėtų būti kaupiamas rezervas. Blogais laikas tas rezervas išlygintų duobes ir įsipareigojimai būtų vykdomi jau ne skolinantis ir užkraunant naštą ateities kartoms.
- Prezidentė be užuolankų yra pripažinusi, jog galą su galu siekiančiai sudurti šaliai teks mažinti ir socialines išlaidas, bet to daryti, pasak valstybės vadovės, negalima priešinant socialines grupes. Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu? Kokias išmokas ir kiek ketinate mažinti?
- Mano pozicija vienareikšmė: yra sunkmetis, ir solidarumas yra pirmas dalykas, kurio turime laikytis stengdamiesi išlipti iš tos duobės. Apie visas socialines grupes reikia kalbėti vienu metu, reikia suglausti pečius ir ta našta dalytis. Vėlgi yra solidarumo ir socialinio teisingumo principas, kad didesnę naštos dalį turėtų pasiimti tie, kurių pajamos didesnės. Prieš jus sėdintis ministras norėtų nieko nemažinti. Gandų, kiek galėtų būti mažinamos išmokos, nekomentuoju, skaičių šiuo metu nepasakysiu.
Dėl išmokų mažinimo yra daug variantų ir skaičiavimų, bet nė vieno nekomentuosiu. Tiesiog nelogiška ir nerimta komentuoti tai, kas vargu ar bus pasirinkta kaip pagrindinis variantas. Dėl visų išmokų - kiek ir kaip jos bus mažinamos - netolimos ateities dalykai. Neabejoju, kad per rugsėjį bus apsisprendimų ir siūlymų, kuriuos Nacionaliniame susitarime aptarsime su socialiniais partneriais. Kada jie įsigalios - susitarimo dalykas. Viską sąlygoja vienintelis klausimas - kiek valstybė skolinasi, nes tada jau bus aišku, nuo kada išmokos mažės. Manau, kad turi būti protingas balansas tarp skolinimosi ir valstybės pagalbos tiems žmonėms, kuriems labiausiai tos pagalbos reikia. O socialinės išmokos ir apima tą gyvenimo sritį, kur valstybė suteikia pagalbą savo gyventojams.
- Kaip vertinate Vyriausybės planus ilginti pensinį amžių iki 65 metų? Kada tai realu?
- Apie prognozes ir planus galbūt šiek tiek anksti kalbėti. Klausimas yra aktualus, nuolat pasvarstomas. Klausimas, kada ir kaip reikėtų pradėti ilginti pensinį amžių, kol kas atviras, bet tai teks daryti. Asmeniškai nesu įsitikinęs, kad šiuo laikotarpiu, kai tokia situacija darbo rinkoje, tiksliau gal nedarbo rinkoje, ar pagreitintas pensinio amžiaus ilginimas būtų labai tikslingas. Nesiimu prognozuoti Vyriausybės sprendimų. Savo siūlymų Vyriausybei kol kas nesu pateikęs. Jeigu tai bus Nacionalinio susitarimo dienotvarkėje, sversime visus variantus.
- Užsiminėte apie nedarbą. Šiuo metu iš darbo atleidžiami darbuotojai gali pasinaudoti tik vienos rūšies išmoka. Kol žmogui mokama išeitinė kompensacija, jis negali gauti Darbo biržos mokamos bedarbio pašalpos. Ar vis labiau daugėjant bedarbių ir senkant „Sodrai“ žadate daryti kokių nors pakeitimų šių išmokų srityje?
- Tais pakeitimais, kurie buvo numatyti Užimtumo rėmimo įstatyme, kituose įstatymo pakeitimuose, įsigaliojusiuose nuo rugpjūčio, iš esmės buvo siekiama, kad ilgesnį laikotarpį šioje sudėtingoje situacijoje žmogus turėtų galimybę gauti paramą iš valstybės, šiuo atveju iš Darbo biržos. Vėlgi drįsčiau iš dalies solidarumu vadinti ir tai, kad žmonės, netekę darbo, toli gražu ne vienodomis sąlygomis turi suktis. Tarkime, gavusio kelių mėnesių ar pusės metų išeitinę kompensaciją ir negavusio jokios kompensacijos sąlygos yra skirtingos. Tas laikotarpio galimybės gauti paramą prailginimas buvo sąlygotas tokių siekių.
- Buvęs ministras Rimantas Jonas Dagys itin deklaravo šeimos politiką bei paramą pilnoms šeimoms, Seime buvo patvirtinta šeimos koncepcija, numatanti paramą tik oficialiai susituokusioms arba išsiskyrusioms šeimoms. Ar Jūs irgi laikysitės tokios politikos?
- Šeimos koncepcija patvirtinta praėjusios kadencijos Seime. Kaip žmogus, ne tik kaip ministras, politikas, vis dėlto norėčiau nuoširdžiai pasakyti, kad šeima, kurioje auga keli vaikai, broliukui smagu turėti sesutę, yra tėvai, seneliai - kaip siekis, vertybė vargu ar gali būti apskritai kvestionuojama. Tačiau visko būna gyvenime: nebesiseka dėl vienų ar kitų aplinkybių, gyvenimai susiklosto įvairiai. Neįsivaizduoju, kad valstybė atsisakytų ką nors palaikyti, remti. Jeigu norime, kad kuo daugiau žmonių Lietuvoje jaustųsi laimingi, kad siekis sėkmingai kurti savo ateitį būtų palaikomas ir valstybės ne kaip kažkoks išskirtinumas, o kaip vertybė, normalu yra neignoruoti ir nepalikti kažkur šalia valstybės dėmesio lauko tų, kuriems galbūt kitaip klostosi gyvenimas. Žodelis „tik“ man absoliučiai nepriimtinas.
- Artėja šildymo sezonas - sunkus metas mažas pajamas gaunantiesiems. Ar sunkmečiu nesusiaurės kompensacijų už būsto šildymą, karštą bei šaltą vandenį gaunančiųjų ratas? Šiuo metu kompensacija už šildymą priklauso nuo gaunamų pajamų - mažiau nei 350 litų per mėnesį vienam šeimos nariui. Ar tokia lengvata išliks?
- 350 litų per mėnesį yra valstybės remiamos pajamos. Toks dydis yra nustatytas jau gerokai anksčiau, nėra jokių planų kaip nors jį keisti. Yra labai aiški tvarka, kai priklausomai nuo pajamų, tenkančių vienam šeimos nariui, kompensuojama už šildymą. Puikiai suprantame, kad sunkmečiu didesnis ratas pretenduos įgyti teisę į kompensaciją už šildymą. Tai realybė, tačiau nesirengiame kaip nors keisti kartelę. Būtent šildymo sezono metu viena sunkiausių naštų tenka mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Jokių planų kaip nors tą lengvatą keisti, naikinti, mažinti tikrai nėra.
- Pastaruoju metu pasirodo pranešimų apie vėluojančias išmokas, pensijas. Kodėl vėluojama? Ar galite nuraminti žmones, kad juos pensijos, įvairiausios išmokos pasieks laiku ir tam nepristigsite lėšų?
- Dėl vienokių ar kitokių priežasčių nuolat tenka išgirsti, kad pavėlavo išmokos. Tikrai norėčiau nuraminti žmones, kad mūsų rengiami sprendimai skirti tam, jog išmokos, galbūt šiek tiek ir mažesnės, bet kad būtų mokamos laiku. Džiugina Vyriausybės ir Finansų ministerijos pozicija, kad socialiniai klausimai yra vieni svarbiausių. Netgi kai tenka skolintis, valstybė tą daro ir darys, ir išmokos turi pasiekti laiku. Esu įsitikinęs, kad valstybei tam lėšų nepristigs. Dėl to ir turime tuos sprendimus, gal ne visada populiarius, priimti.
Kartais suveikia žmogiškasis veiksnys, biurokratinis aparatas, ne visai tinkamai atliktas darbas vienoje ar kitoje Lietuvos vietoje, dėl to dešimtys, šimtai žmonų negauna pašalpų. Taip yra ne dėl to, kad situacija yra kritinė, bet dėl to, kad kažkas laiku neatliko savo darbo. Siekiame, kad tokiomis sudėtingomis sąlygomis žmonės, nuo kurių priklauso išmokamos pašalpos, kuo geriau atliktų savo darbą. Tam ir priimame sprendimus, kad laiku būtų mokamos pašalpos. Alternatyvos tik dvi: ar šiek tiek mažesnė išmoka, bet garantuota ir laiku, ar be jokių sprendimų tegul viskas lieka taip, kaip yra, baiminantis, kaip bus po mėnesio, pusmečio.
Virginija Vervečkaitė
