Antradienį D. Grybauskaitė pateikė atsakymus į klausimus, ar „kolaboravo“ su Mykolo Burokevičiaus partija po 1990-ųjų kovo 11 dieną, kodėl liko dirbti partinėje mokykloje po kovo 11 dienos, bei paneigė kalbas, kad jos tėvas esą buvo NKVD seržantas (prezidentės atsakymus pateikiame po straipsniu).
Politologo L. Bielinio teigimu, šių temų liesti nevertėjo. „Tai buvo išnagrinėta jau anksčiau, šios temos jau „sudegė“. Prezidentė vėl jas pakėlė ir sukėlė abejonių, nes klausimai ir atsakymai yra neišsamūs bei keliantys dar daugiau klausimų. Jeigu ji norėjo save apsaugoti nuo šių klausimų ateityje, tiesiog sukėlė audrą. Dabar ji turėtų išgirsti nemažai papildomų klausimų“, – komentavo pašnekovas.
Pasak jo, daugiausia įtarimų kyla skaitant eilutes apie atostogas, kurių dabartinė šalies vadovė išėjo, kai aukštosios partinės mokyklos patalpose, kurios buvo atiduotos Vilniaus pedagoginiam institutui, įsitvirtino rusų kariuomenės daliniai.
„Man tai sukėlė juoką, nes prisiminiau jos aiškinimą, kad tai buvo jos „mažasis asmeninis karas“. O dabar staiga pasirodė, kad ji išėjo atostogų. Tai kur tiesa – ar ten, kur tai buvo „mažasis karas“, ar atostogos? – klausė politologas. – Dabar viską sujungus išeina, kad jos „mažasis karas“ buvo išėjimas atostogauti. Tai prieštaravimas, o jeigu sujungiame – anekdotas, todėl galime iš jos juoktis. Tačiau būdamas patriotas ir sąmoningai viską suvokdamas, kas yra partinė mokykla, tuoj pat užtrenktumei duris. Manau, čia D. Grybauskaitei yra sunku pasiteisinti.“
„1990 m. balandį Grybauskaitė pasirašo gavusi 286 rublius ir 18 kapeikų – tai alga ir visokie priedai. Tas pats balandis, atsiskaitymo lapelis Nr. 355. Dar 176,02 rb. Pinigai – tiesiai iš SSKP biudžeto Maskvoje. Parašo langelyje – sumažinta kopija brūkštelėjimo, kuriuo ji dabar pasirašo įstatymus kaip Prezidentė“, – tai ištrauka iš žurnalistės Rūtos Janutienės knygos „Raudoniji Dalia“.
„Prezidentės atsakymai nė kiek nenustebino. Jeigu dar tarp klausimų būtų buvęs punktas apie juodąjį karatė diržą, turėtume visą komplektą iš pirmosios rinkimų kampanijos“, – šypsojosi R. Janutienė.
Jos teigimu, „klausimų/atsakymų“ akcija interneto erdvėje gali būti prezidentės bandymas pasiskiepyti. „Prasmės tai daryti aš nesupratau, tačiau gal yra bijoma, kad Vladimiras Putinas gali ištraukti įvairias bylas, kuriose netrūksta įvairios informacijos, tikrai platesnės negu ta, kuria disponuoja mūsų tarnybos. Gal dabar yra aiškiau, kodėl D. Grybauskaitė nevažinėja į Rusiją ir Vyriausybei sako „Mano vakarai, jūsų – rytai“? Gal prezidentė bijo, kad bylos bus padėtos ant stalo“, – svarstė R. Janutienė.
Paklausta, koks gali būti kitas D. Grybauskaitės žingsnis, žurnalistė teigė mananti, kad viskas turėtų būti, kaip pirmą kartą: „Juk jos įvaizdis – žmogus, kuris viską supranta, žino, kaip reikia kovoti. Tai ji tai papasakos ir po to bus penki sėdėjimo ir savo mažųjų karų kovojimo metai“.
R. Janutienės manymu, antradienio prezidentės pareiškimas įrodo, kad baimių dėl praeities yra. „Juk galima galvoti kitaip. Atrodo, kad pinigų yra, milijonierė, galėtų gi sau ką nors tyliai veikti. Bet ji eina drąsiai. Čia jau yra du variantai: arba yra aplinka, kuri labai spaudžia, arba ji labai rūpinasi savo karjera, - sakė žurnalistė. – Bet, manau, kad viskas bus pagal seną principą „balsuoji už D. Grybauskaitę, gauni Vytautą Landebergį“.
Politologas L. Bielinis, paklaustas, kokią reikšmę reikėtų suteikti atsakymui apie šalies vadovės tėvą, teigė, kad tai yra antraplanis reikalas. „O mes turime būti dabar atsakingi už savo tėvus, protėvius? Manau, D. Grybauskaitės tėvo pareigos yra jo paties reikalas. Gal prezidentė per daug ir nežino, gal nenori kalbėti, – kalbėjo L. Bielinis. – Kitas jos žingsnis? Manau, tylės. Bent jau savaitę šia tema ji nekalbės.“
D. Grybauskaitės (paskyros) „Facebook“ socialiniame tinkle žinutė:
1. Ar "kolaboravau "su M. Burokevičiaus partija po 1990.03.11? Ne, nes dar 1989 gruodžio mėn. prisijungiau prie atskilusios LKP (kuriai vadovavo A.M.Brazauskas ) ir gavau laikiną pažymėjimą. O 1990.06 apsisprendžiau nutraukti dalyvavimą bet kokioje partinėje veikloje. Šiuos 23 metus nebuvau jokios partijos nare.
2. Kodėl likau dirbti partinėje mokykloje po 1990.03.11? 1990.03.11 Vyriausybės potvarkiu aukštoji partinė mokykla buvo perduota Vilniaus pedagoginiam institutui. Tačiau jau kovo 25 d. patalpose įsitvirtinus rusų kariuomenės daliniams, išėjau atostogų ir pradėjau ieškoti darbo. Ir 1990 birželio mėnesį galutinai išėjau iš šios įstaigos, o jau rugpjūtį pradėjau dirbti Lietuvos Ekonomikos ministerijos Ekonomikos institute.
3. Ar tiesa, kad mano tėvas esą buvo NKVD seržantas? Netiesa. Pokario metais būdamas 17-18 metų dirbo gaisrininku. Tokį patvirtinimą gavau iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro.
