Įvairių apklausų duomenimis, geidžiamiausia kandidatė į prezidentus yra eurokomisarė Dalia Grybauskaitė. Apie ją kaip apie tinkamą kandidatę yra kalbėję įvairių politinių jėgų atstovai. Tuo tarpu politologus labiausiai stebina, kad dėl bendro kandidato sutaria konservatoriai ir socialdemokratai.
Iki šiol politikė D. Grybauskaitė išlaiko paslaptį ir nesako, ar kandidatuos pavasarį vyksiančiuose prezidento rinkimuose. „Respublika“ nusprendė pasidomėti, ar iš tiesų nuo 2004 m. nuolat Lietuvoje negyvenanti eurokomisarė yra tinkama kandidatė užimti prezidento postą.
Gyvena Lietuvoje?
Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų įstatymas numato: „Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje“. Šią įstatymo dalį „Respublikai“ išaiškino teisininkas Kęstutis Čilinskas.
Jis džiaugėsi, kad Lietuvos teismai šiuo klausimu jau turi patirties, mat teisminis ginčas buvo kilęs ir dėl dabartinio prezidento Valdo Adamkaus gyvenamosios vietos. „Teismai gyvenamąją vietą interpretuoja gana plačiai, - sakė K. Čilinskas. - Labai svarbu, kur yra asmens pagrindinis būstas, kur yra jo ekonominiai interesai. Nebūtinai turi būti žiūrima, kur yra jo darbo vieta. Jeigu Lietuvoje yra išlikusio turto - akcijos, butas ar namas, tai būtų labai sunku teigti, kad asmuo nėra gyvenantis Lietuvoje“.
Teisininko teigimu, jei asmuo turi deklaravęs gyvenamą vietą Lietuvoje, yra laikoma, kad jis tik dirba užsienyje. „Tokiu atveju negalima interpretuoti, kad šis žmogus negyvena Lietuvoje“, - akcentavo K. Čilinskas.
„Respublikos“ duomenimis, šiuo metu D. Grybauskaitė savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi Vilniuje.
Keistas susitarimas
Politologai neabejoja, ar kurį laiką Lietuvoje negyvenusi politikė sugebės tinkamai orientuotis šalies administraciniuose reikaluose.
„Manau, kad tokie nuogąstavimai yra visiškai be pagrindo, - kalbėjo Vilniaus universiteto Tarpautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius. - Juk ji Lietuvoje augusi, gyvenusi, tiesiog dabar dirbo Briuselyje. Reikia prisiminti, kad du kartus Lietuvos rinkėjai prezidentu išrinko poną V. Adamkų, kuris Lietuvą palikęs buvo nuo 1944 m. ir grįžo tik išrinktas prezidentu“.
Jam antrino ir Raimundas Lopata, teigdamas, kad „Lietuvoje viskas yra galima“. Pasak jo, tai, kad D. Grybauskaitė nuo 2004 m. dirba Briuselyje, nėra didžiausia problema. „Turime istorinę analogiją - V. Adamkų, - kalbėjo R. Lopata. - Įdomiausia yra tai, kaip nesutaikomi politiniai oponentai - konservatoriai ir socialdemokratai – gali susitarti dėl bendro kandidato. Keista. Anksčiau tokiems susitarimams niekada nepritardavo Algirdas Brazauskas“.
Vargu ar ką pakeis
K. Girniaus manymu, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad D. Grybauskaitė į užsienį buvo išvykusi vykdyti valstybinių užduočių. „Yra sunku pasakyti, ar ji sugebėtų pakeisti situaciją Lietuvoje, - nedrįso prognozuoti politologas. - Manau, kad ji yra tinkama kandidatė. Šiuo metu kitų galimų kandidatų beveik nematyti“.
Stiprioji D. Grybauskaitės pusė, pasak politologo, yra vadybiniai gebėjimai. „Tai yra visiškai akivaizdu, kad ji jų turi. Jos darbas Europos Komisijoje buvo labai gerai įvertintas, - kalbėjo K. Girnius. - Vienintelis nerimą keliantis klausimas - kaip jai seksis bendrauti su rinkėjais ir Parlamentu. Tiesioginis bendravimas su žmonėmis yra labai svarbus - V. Adamkui tai sekėsi daryti per pirmąją kadenciją. Jis buvo įdomus. Per antrąją kadenciją jam nesisekė, ir tai privertė jį tapti stebėtoju“.
Mantas Stankevičius
