Vokiečių leidinys „Frankfurter Allgemeine“ publikuoja interviu su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite, kuriame ji dalijasi mintimis apie šalies energetikos ir euro zonos problemas.
Kai Vokietija po Fukušimos katastrofos galutinai nusprendė atsisakyti atominių elektrinių, Lietuva ruošiasi statyti naują AE, nes, anot D. Grybauskaitės, taip ilgainiui atsikratytume energetinės priklausomybės nuo Rusijos, kuri disponuoja beveik 100 proc. Lietuvai reikalingų išteklių.
Kaip leidiniui kalbėjo Lietuvos prezidentė, abiejų šalių santykiai tapo atviresni, bet apie pilnavertį abipusį pasitikėjimą kalbėti dar anksti: „Žinome, kad Rusija dažnai savo energetikos kanalus išnaudoja spręsdama politines problemas, todėl tokia nepriklausomybė nuo kaimynės mums itin svarbi. Be to, sava atominė energija stabilizuotų mūsų energetinius išteklius“.
Kaip toliau rašoma leidinyje, Lietuva jaučia Rusijos spaudimą: „Mes už dujas mokame 30-40 proc. daugiau nei Vokietija. Taip vyksta todėl, kad Lietuva neturi alternatyvaus energijos šaltinio. Šiuo metu šalis stengiasi paskubinti elektros tiekimo linijos su Švedija statybas, taip pat pastatyti nuosavą suskystintų dujų terminalą,“ - toliau cituojama prezidentė.
Lietuvos kaiminystėje - Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje - Rusija ketina pastatyti dvi elektrines. Anot D. Grybauskaitės, taip stengiamasi Lietuvą ir kitas Pabaltijo valstybes dar tvirčiau pririšti prie Rusijos rinkos: „Tokiu būdu elektrinės tampa politinio spaudimo įrankiu. Tai grynai politinis sprendimas“.
Kalbėdama apie kitas ekonomines problemas, pirmiausia apie neseniai visas šalis palietusią krizę, D. Grybauskaitė paaiškino, kaip Lietuva apsiėjo be finansinės pagalbos iš ES ir TVF. Ji priminė, kad per dešimt metų Lietuva krizę išgyveno du kartus: pirmas kartas 1998-1999 m., kai Rusijos krizės aidas atėjo ir iki Lietuvos, antras - per šią krizę. Abiem atvejais buvo sumažintos valstybinės išlaidos.