Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas neatstatydinti vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio yra parama jam ir jo komandai, taip pat smūgis premjerui Andriui Kubiliui arba tylus susitarimas“, – mano politikos apžvalgininkas Giedrius Kiaulakis. Seimo pirmininkė Irena Degutienė, po prezidentės sprendimo nepritarti premjero A. Kubiliaus teikimui ir neatstatydinti ministro, teigia, kad įmanomi priešlaikiniai Seimo rinkimai. Apžvalgininkas netiki tokia perspektyva.
„Neutraliteto aš šiuo atveju neįžiūriu, šiandieninis sprendimas traktuotinas kaip besąlygiška parama R Palaičiui bei LiCS. Nieko netikėto čia nėra, toks sprendimas buvo nesunkiai numanomas, kai A. Kubilius, berods trečiadienį, paprašė D. Grybauskaitės pritarti R. Palaičio nušalinimui. Šitas gana paprastas klausimas su paprastu atsakymu kažkodėl buvo nukeltas į kitą savaitę, akivaizdžiai tempiant laiką. Kam laikas buvo tempiamas, pasakyti negaliu. Galbūt reikėjo pasitarti su kai kuriais šešėliniais ar užsienio ekspertais. Bet čia skamba pernelyg paslaptingai ir romantiškai“, – sakė politikos apžvalgininkas.
Greičiausiai laikas, pasak G. Kiaulakio buvo tempiamas dėl to, kad norima iki galo pravesti konkursą į FNTT direktoriaus pareigas. „Kaip žinome, konkurso paraiškų priėmimo paskutinė diena buvo penktadienis, kada turi vykti pats konkursas – griežtų terminų nėra, gali būti ir po savaitės, jei organizatoriai pasistengs. Taigi, D. Grybauskaitė savaitę tempia laiką, visi laukia sprendimo ir interpeliacijos neorganizuoja. Šiandien D. Grybauskaitė pasiunčia visus žinoma kryptimi – organizuoti interpeliacijos. Parlamento procedūros gana griozdiškos – interpeliacijos per dieną ar dvi nesuorganizuosi, taigi yra visos sąlygos užbaigti konkursą, kur dalyvauja tik vienas pretendentas (kažkodėl įtariu, kad iš nebūties išnirs dar vienas Grinos arba Valio tipo personažas). Paskyrus naują direktorių – interpeliacija tampa niekam neįdomi – naujas ministras nebegalės taip lengvai „nuimti" teisėtai paskirto naujo FNTT vadovo. Žodžiu, arba D. Grybauskaitė konservatorius vaikiškai išdūrė, arba visi kartu (Prezidentūra, konservatoriai, liberalcentristai) tyliai susitarė dėl to, kaip čia visiems gražiai, neprarandant nei orumo, nei paskutinio pusmečio „prie lovio“ išeiti iš nepatogios situacijos. Man antra versija labiau tikėtina“, – portalui Balsas.lt teigė G. Kiaulakis.
Visgi, klausiamas apie I. Degutienės pasisakymą dėl priešlaikinių parlamento rinkimų, G. Kiaulakis portalui Balsas.lt sakė: „Visiškai nerealu, kodėl jie turėtų atsisakyti ištiso pusmečio lėšų įsisavinimo ir otkatų? Kada jie vėl prie to prieis? Konservatoriai gi nuo rudens vėl tampa opozicine partija, o liberalcentristai – neparlamentine. I. Degutienės sielos šauksmas – pigus viešųjų ryšių triukas ir tiek.“
Balsas.lt primena, kad prezidentė net „nieko nedarydama“ atliko nemenką vaidmenį FNTT vadovų atleidimo skandale. Deklaruodama tai, kad nesikiša į šio skandalo aplinkybes, ji vis dėl to yra pareiškusi savo palaikymą vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui, kuris tuos vadovus ir atleido. Ji buvo pareiškusi ir tai, kad R. Palaitis šiame skandale apskritai yra „ne prie ko“. Taip pat yra žinoma, kad pati D. Grybauskaitė ragino FNTT vadovą V. Gailių atleisti savo pavaduotoją V. Giržadą. Be to, Seimo Antikorupcijos komisija, paskelbusi savo tyrimo dėl FNTT vadovų atleidimo teisėtumo išvadas, jose suformulavo kelis klausimus prezidentei. Tačiau kol kas šalies vadovė ignoruoja tai ir vengia kalbų apie FNTT.
Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų oponentai vos tik 2010 m. pradžioje FNTT iškėlė bylą dėl galimo Europos Sąjungos paramos pasisavinimo, vadinamąją „mailiaus“ bylą, į FNTT iš karto nuvyko premjero patarėjas Virgis Valentinavičius ir Vyriausybės kancleris Deivydas Matulionis. Jie, išsireikalavę prokuroro leidimą, paėmė iš FNTT dokumentus, kurie susiję su konservatoriumi Žemės ūkio ministru Kazimieru Starkevičiumi. Tuoj po to iš FNTT posto buvo triukšmingai išverstas tuometis FNTT vadovas, taip pat generolas Boreika, o į FNTT atėjo „nepriekaištingos reputacijos“ vadovai Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas. Būtent šių pareigūnų gražinimo į FNTT aukštus postus dabar kategoriškai reikalauja konservatorių lyderiai. Prezidentė D. Grybauskaitė yra viešai suabejojusi, ar minėti pareigūnai tyrė konservatorių partijos finansinių rėmėjų veiklą. Situaciją dar labiau intriguoja tai, kad, remdama LiCS poziciją, prezidentė tuo pačiu sudaro sąjungą su nuolat ją pašiepiančiu Arūnu Valinsku, kuris tapo LiCS nariu po partijų susijungimo. Taip pat prezidentė tarsi sudaro paktą su buvusiais aukštais VSD pareigūnais Dainiumi Dabašinsku ir Mindaugu Ladiga. Pastarieji buvo jos iniciatyva išstumti ir iš departamento, ir iš diplomatinės tarnybos, tačiau dabar yra pašaukti į šalies vadovės remiamos partijos štabą.
Seimo Antikorupcijos komisija, atlikusi tyrimą dėl FNTT vadovų atleidimo teisėtumo ir patvirtino išvadas. Dar ketvirtadienį parengtos komisijos išvados dėl valstybės politikų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų nagrinėjant FNTT vadovų V. Gailiaus ir V. Giržado yra nepalankios keliems aukštiems valstybės asmenims.
Komisija siūlo prezidentei ir ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui atstatydinti R. Palaitį, o generaliniam prokurorui Dariui Valiui – teikti prezidentei prašymą atstatydinti savo pavaduotoją Darių Raulušaitį.
Tyrimo išvadoje taip pat sakoma, kad prezidentė D. Grybauskaitė, esą reikalavusi, jog V. Gailius atleistų savo pavaduotoją, galėjo pažeisti Konstituciją. Taip pat komisija atkreipia dėmesį į tai, kad prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais viešai melavo ir neva viršijo įgaliojimus, kuomet jis esą „nurodinėjo, kaip Seimo komisija turi dirbti“. Todėl į ją kreipiamasi pateikiant papildomus klausimus.
