Prezidentė Dalia Grybauskaitė nesutinka, kad tarp Lietuvos ir Lenkijos yra problemų ir kviečia politikus, gerbiant demokratijos pasiekimus, atsisakyti nacionalizmo. Tai kalbėdama Lietuvos valstybės vadovė priminė Vokietijos ir Austrijos istoriją ir atkreipė dėmesį į dabartines šių šalių vadovų mintis.
[Papildyta 16:31 val.] „Austrijos prezidentas paminėjo, kad bet koks nacionalizmas yra pagrindinis demokratijos priešas. Ir Vokietijos prezidentas pasakė, kad jų istorinė patirtis kaip tik patvirtina, kad bet kokia tautinė nesantaika ir organizuotas nacionalizmas tarp šalių veda ir prie karo, ir prie demokratijos nebuvimo“, – sakė D. Grybauskaitė Varšuvoje, kur ji kartu su 19 kitų Vidurio Europos šalių vadovais aptaria regionui svarbius klausimus.
Pasak Prezidentės, austrų ir vokiečių istorinė patirtis rodo, kaip svarbu yra gerbti demokratiją ir prie ko gali privesti nacionalizmas.
„Šių dviejų tautų patirtis rodo, kad XXI amžiuje turėtume labai atsargiai ir atsakingai visi politikai kiekvienoje šalyje elgtis ir tausoti, ir gerbti demokratinius pasiekimus ir nacionalizmui visose šalyse – tiek Lietuvoje, tiek ir Lenkijoje – sakyti „ne“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.
Prezidentė tikina nematanti įtampos abiejų šalių vadovų santykiuose, nemananti jų esant ir tarp tautų.
„Tarp Lietuvos vadovų tikrai nėra (įtampų – ELTA), ir manau, kad ir tarp tautų nėra. O atskirų politikų tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje noras skatinti tautinę nesantaiką neturi būti toleruojamas“, – sakė D. Grybauskaitė.
Abu šalies vadovai demonstravo draugiškumą susitikimo Varšuvoje metu. Lenkijos Prezidentas Bronislawas Komorowskis sakydamas kalbą konferencijos atidarymo metu paminėjo, kad rūmai, kuriuose vyksta susitikimas, yra bendri – Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių.
Lietuvos valstybės vadovė nesižarstė pažadais, kad greitai bus išspręstas asmenvardžių rašymo originalo kalba klausimas, ir pažymėjo, kad toks klausimas sprendžiamas parlamente, o šioje kadencijoje nėra tam pakankamai palaikymo, tad yra tik labai maža tikimybė, kad iki Seimo rinkimų šis klausimas būtų išspręstas.
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Lenkijos sostinėje Varšuvoje penktadienį susitinka Vidurio Europos prezidentai, tarp jų ir Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė. Laukiama atvykstant ir Jungtinių Valstijų prezidento Baracko Obamos. Vien jo apsilankymas šioje Europos dalyje politikos analitikų yra vertinamas kaip galimybė nuraminti šį regioną ir suteikti jam ramybės bei pasitikėjimo jausmą.
Lenkija laukė B. Obamos vizito dar nuo tada, kai jis buvo išrinktas Ilinojaus valstijos, kuri yra daugiau nei milijono lenkų kilmės amerikiečių namai, senatoriumi, internetiniame „The New York Times“ puslapyje rašo JAV teisininkas ir tarptautinių santykių ekspertas Markas Brzezinskis.
Likimo ironija – B. Obamai atvykti į Lenkiją vieną kartą jau sutrukdė ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje. JAV prezidentas planavo dalyvauti tragiškai aviakatastrofoje žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynski laidotuvėse.
Šįkart – vėl Islandijos ugnikalnis, tiesa, jau kitas, dalyje Europos jaukia skrydžių planus. Varšuvos oro uosto tinklapyje apie atšaukiamus skrydžius informacijos nepateikiama, lėktuvai kyla ir leidžiasi.
Pasak eksperto, šis susitikimas – galimybė nuraminti regioną, kuriam žymę paliko skausminga istorinė patirtis.
„Prezidento vizitas suteikia galimybę nuraminti Lenkiją ir visą Vidurio Europos regioną, kuriam labai rūpi santykiai su Amerika. (...). Žiaurios patirtys gyvenant nacizmo ir komunizmo sąlygomis lėmė šios Europos dalies žmonių perspektyvą. Stiprūs ryšiai su Amerika suteikia ramybės ir pasitikėjimo jausmą“, – rašo M. Brzezinskis.
Šias eksperto mintis atkartoja Lenkijos prezidento Bronislawo Komorowskio kalba, pasakyta per Vidurio Europos valstybių prezidentų susitikimo atidarymo ceremoniją Karalių rūmuose.
„Vidurio Europos nepriklausomų demokratinių valstybių prezidentai Varšuvoje susitinka kalbėtis ne tik apie mūsų regiono kelią, bet ir apie patirtį, kuri yra naudinga plečiant demokratiją ir įtvirtinant laisvę toliau Europoje ir pasaulyje.
Aš manau, kad visos šios šalys nuėjo nelengvą kelią nuo totalitarizmo demokratijos link. Šios Europos dalies kelias buvo išskirtinis – paliestas karų, konfliktų, diktatūros ir kitų žmogaus ir nacionalinių laisvių suvaržymų“, – sakė B. Komorowskis.
Prezidentų susitikimo tikslas – apžvelgti per pastaruosius 20 metų Vidurio Europoje įvykusį politinės transformacijos ir demokratizacijos procesą, pasidalinti eurointegracine patirtimi ir aptarti Europos kaimynystės politiką. Susitikime bus aptartos demokratijos sklaidos temos, NATO reikalai, energetiniai klausimai.
Kalbėdama vadovų posėdyje Prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad Lietuvai šiemet pirmininkaujant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) ir Demokratijų bendrijai, mūsų valstybei tenka ypatingas vaidmuo ir atsakomybė įtvirtinant taiką, stabilumą ir skatinant demokratiją Europoje ir pasaulyje.
Prezidentė paragino Europą vieningai ir aktyviai siekti užsitęsusių konfliktų sprendimų tik taikiu, derybų būdu.
Lietuvos valstybės vadovė paragino ES ir NATO narystės siekiančias Vidurio Europos šalis maksimaliai išnaudoti integracijos laikotarpį gyvybiškai svarbioms vidaus reformoms įgyvendinti.
Susitikime ypatingas dėmesys skirtas branduolinės energetikos saugumo problemoms. Šalies vadovė pabrėžė, jog atviras ir geranoriškas tarptautinis bendradarbiavimas užtikrinant branduolinį saugumą yra nauja galimybė sustiprinti tarpusavio pasitikėjimą regione.
„Saugi branduolinė energetika yra visos tarptautinės bendruomenės atsakomybė. Mes negalime rizikuoti savo piliečių saugumu ir juos supančia aplinka.
Taikydami aukščiausius saugumo reikalavimus visoms tiek ES, tiek kaimyninių šalių atominėms elektrinėms, dalindamiesi informacija, užtikrindami skaidrumą, mes ne tik kursime saugią savo piliečių ateitį, bet ir stiprinsime pasitikėjimą tarp valstybių“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.
Susitikime išryškėjo Balkanų problematika. Pakvietus į susitikimą Kosovo prezidentę Atifetę Jahjagą, susitikime atsisakė dalyvauti Serbijos vadovas Borisas Tadičius, į susitikimą, anot žiniasklaidos, neatvyko ir Rumunijos prezidentas Traianas Basescu.
Belgradas priešinasi Kosovo nepriklausomybei, jos nepripažino ir dar dvi Europos Sąjungos šalys – Rumunija bei Slovakija.
