Praėjusią savaitę prezidentės atstovė spaudai Dalia Ulbinaitė sukritikavo vyriausybės darbą, sakydama, jog „vis labiau ryškėja vyriausybės ir atskirų ministerijų gebėjimų trūkumas įgyvendinant svarbius įstatymus“.
Į tai premjeras atšovė, jog „prezidento institucija <...> bando įsijungti ir kompensuoti savo neveiklumą“.
Prezidentė nevengia išsakyti kritikos S. Skvernelio vyriausybei, tačiau lygiai taip pat premjeras nevengia patylėti. Pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje, atsakydamas į prezidentės kritiką vyriausybės darbui, S. Skvernelis atšovė: „šalyje yra vienas žmogus, kuris neklysta“.
A. Kubilius išliko lojalus
Paprašytas įvertinti 2008-2012 m. vyriausybei vadovavusio konservatoriaus Andriaus Kubiliaus ir D. Grybauskaitės santykius, Vytauto didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas Algis Krupavičius pastebėjo, kad A. Kubilius pirmiausiai stengėsi būti lojalus.
„Tuometinė parlamento dauguma ir vyriausybė neturėjo kitos atramos, nes vyriausybės populiarumas buvo matuojamas vienaženkliais skaičiais. Prezidentės parama buvo vienintelė svarbi atrama, kad tuometinė valdančioji dauguma apskritai galėtų išlikti valdžioje ir priimti kokius nors sprendimus“, - tv3.lt kalbėjo A. Krupavičius.
Nors ir judviejų santykiuose būta konfliktų, premjeras prezidentės nekritikavo ir visiškai jai atidavė Lietuvos interesų atstovavimą Europos Sąjungoje.
Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas pritaria, kad A. Kubilius ir D. Grybauskaitė sutarė gerai, nes Tėvynės sąjunga rėmė ją kaip kandidatę į prezidentus. Tiesa, V. Dumbliauskas primena, kaip kilus skandalui dėl tuometinio Ūkio ministro Dainiaus Kreivio viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto A. Kubilius jį gynė prieš prezidentę, bet jos žodis buvo paskutinis.
„Ji pareikalavo D. Kreivio atsistatydinimo, bet, kiek atsimenu, A. Kubilius labai gynė. Ji vis tiek liko prie savo nuomone, kas, mano galva, gerai, ji pasielgė principingai. Bet šiaip A. Kubiliaus ji nekabindavo. <...> A. Kubilius yra kietesnis, jis priešinosi. Bet, matyt, vis tiek A. Kubilius nėjo į atvirą konfliktą“, - tv3.lt sakė V. Dumbliauskas.
Atvira panieka A. Butkevičiui
Visiškai kitokia situacija susiklostė ministrų kabineto valdymą 2012 m. perėmus socialdemokratui Algirdui Butkevičiui. V. Dumbliauskas pamena, kaip D. Grybauskaitė atvirai pasakė nieko nesitikinti iš A. Butkevičiaus vyriausybės.
„Tai kažkoks pažiūrėjimas kaip į visiškai nevertų dėmesio žmonių sambūrį. Akivaizdžiai matėsi, kad A. Butkevičiaus ji nemėgsta, nevertina, nepalaiko“, - teigė politologas.
Dėl įtampos tarpusavio santykiuose paskutinįjį savo darbo vyriausybėje pusmetį A. Butkevičius vengė pasimatyti su prezidente. A. Krupavičius prezidentės ir tuometinio premjero santykius vadina „šaltuoju karu“.
„Tie santykiai, sakyčiau, tarp D. Grybauskaitės ir A. Butkevičiaus, kartais pasiekdami karšto karo fazę, bet vystėsi kaip šaltoji taika, nors galima vadinti šaltuoju karu. Ir tas šaltasis karas tęsėsi praktiškai visą kadenciją. Artėjant rinkimams prezidentė visiškai atvirai reiškė nepasitenkinimą tiek vyriausybe, tiek ministru pirmininku, bet po to nelikdavo skolingas ir A. Butkevičius“, - priminė A. Krupavičius.
Tiesa, VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanas neigiamai vertina tokius santykius, teigdamas, kad demokratinėje valstybėje šalies vadovai neturėtų taip bendrauti, nes „asmeninės antipatijos negali būti institucijų aukščiausių pareigūnų nebendravimo priežastimi“.
Nebijo įgelti atgal
2016 m. vyriausybės galva tapo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Saulius Skvernelis. A. Krupavičius sako, kad D. Grybauskaitė teigiamai vertino naujos koalicijos susiformavimą, su naująją valdžia palaikė konstruktyvius ir dalykiškus santykius, kur „abi pusės turi įtaką ir bando girdėti, ką ir viena, ir kita pusė sako“.
Kartais vyriausybės darbui pasigirstančios prezidentės kritikos A. Krupavičius nelaiko kategoriška, tačiau pats S. Skvernelis „laikas nuo laiko pasako, ką galvoja pakankamai tiesmukiškai, be didelių ir ilgų diplomatinių vingrybių.
Tuo tarpu V. Dumbliauskas mano, kad prezidentė paiso S. Skvernelio, nes šis nebijo kirsti atgal.
„S. Skvernelis, nežinau, ar čia jo tokia savybė, bet jis jau ne kartą viešai su ja susipyko, netgi pasakė, kad mes turime vieną žmogų, kuris neklysta ir davė suprasti, kad tai – prezidentė. Aiškinčiau, aišku, kad tai tam tikras S. Skvernelio charakterio bruožas – jis nebijo eiti į atvirą konfliktą ir dažniausiai laimi“, - teigė politologas.
Kritikos prieš rinkimus daugės
Artėjant prezidento rinkimams ir besibaigiant antrajai D. Grybauskaitės kadencijai girdėsime vis mažiau kritikos, o jos veikla darysis vis pasyvesnė, mano abu politologai. Tačiau jų nuomonė išsiskiria, pasiteiravus, ar besiruošdamas rinkimams į prezidentus S. Skvernelis nesiims pats prezidentei žerti nepagrįstos kritikos.
V. Dumbliauskas mano kad žmonės gerbia drąsą, nes „valdžios kritika primena akmenų mėtymą sau virš galvos“.
„S. Skvernelis, kaip asmenybė, turi kažkokio kietumo, drąsos, viešai pasako. Dėl to ir populiarus, jo reitingai aukšti. <...> Žmogus, kuris nebijo kritikuoti, pavydime jam drąsos, jo politinis stuburas kietas. Manau, kad tokie dalykai imponuoja. Žmonėms patinka kieti“, - teigė pašnekovas.
Tačiau A. Krupavičius mano, kad premjeras prezidentę kritikuotų tik tose srityse, kur jų požiūriai visiškai išsiskiria, pavyzdžiui, santykiuose su Rusija. Vis dėlto, anot A. Kruapvičiaus, S. Skverneliui nepalanku įgyti priešų.
„Čia priklausys, kiek prezidentė velsis į potencialiai rinkimų kampanija. Jeigu atsiras toks galimas įpėdinis, tada gali būti konfliktų daugiau. O kitu atveju labiau dalykiški bendradarbiavimo santykiai turėtų išlikti ir nė viena pusė neturėtų konfrontuoti. Juo labiau, kad premjeras irgi nuo intensyvesnės kritikos susilaikys, jeigu jis norės dalyvauti sėkmingai prezidento rinkimuose. Skverneliui turėti daug priešų tikrai būtų nenaudingas scenarijus“, - sakė pašnekovas.
