Lyčių kvotos sistema galėtų būti taikoma tik tose valstybėse, kur pažeidžiamos moters žmogaus teisės, ketvirtadienį pareiškė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Apie kvotų įvedimą ketvirtadienį Vilniuje vykstančioje aukšto lygio konferencijoje „Moterys demokratijos stiprintojos: gerosios praktikos pavyzdžiai“ prakalbo Suomijos Prezidentė Tarja Halonen.
Pasak Lietuvos Prezidentės, kvotų įvedimas šioje situacijoje suprantamas kaip įvedimas bet kam.
„Nesu taip jau atvirai už tą pozityviąją diskriminaciją, vadinamąjį kvotų įvedimą, būtent galvodama apie Lietuvą. Bet kai man teko išvykti į Europą ir truputį pakeliauti po pasaulį, padirbėti ir pamatyti kitus regionus, tai, matyt, negalima taikyti vienodai to paties požiūrio. Yra šalių, kurios tik pradeda galvoti iš viso leisti moteriai išeiti į gatvę, nusiimti ją dengiantį apdangalą ar leisti jai vairuoti, vienai eiti gatve. Kai yra tokios sąlygos, galbūt tokiose šalyse, kad apgintume moters žmogaus teises ir būtinas pirmasis postūmis – tokių kvotų įvedimas“, – per bendrą Suomijos vadovės T. Halonen ir jos spaudos konferenciją kalbėjo D. Grybauskaitė.
Prezidentė teigė, kad išsivysčiusiose demokratijose didelių problemų šioje srityje nematanti, tad lyties kvotos „galbūt ir nereikėtų“.
„Vis tiktai vertinu abiejų lyčių atstovuose jų kvalifikaciją, žmogiškąsias savybes. Taigi, matyt, vienareikšmio atsakymo nėra, jis yra įvairus, kaip ir įvairios valstybės ir epochos“, – sakė D. Grybauskaitė.
Suomijos Prezidentė T. Halonen pridūrė, kad Suomija buvo pirmoji valstybė Europoje, 1906 metais suteikusi visas politines teises vyrams ir moterims tuo pačiu metu. Šiuo metu pusė Suomijos parlamentarų yra moterys.
„Labai svarbu, kaip pasiskirsto vyrų ir moterų santykis parlamente ir Vyriausybėje, nes ne visur moterims yra vienodai atstovaujama, todėl buvo naudinga turėti kvotų sistemą. Mes bandėme paaiškinti, kad valstybės valdomose įmonėse turėtų būti daugiau moterų valdybos narių. Tikrai nėra atsakymo dėl kvotų – tinka ar ne. Manau, kad kvotos gali būti labai naudinga priemonė“, – patirtimi dalijosi viešnia.
Juridiškai Lietuva turi visus įstatymus, sudarančius galimybę lyčių lygybei
Teisiškai Lietuva turi visus įstatymus, sudarančius galimybę lyčių lygybei, tačiau jų įgyvendinimas stringa, teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pasiteiravus, kokią pažangą Lietuvoje mato dėl lyčių lygybės ir kur dar reiktų pasitempti, Prezidentė juokavo, kad pažiūrėjus į kelis šalies aukščiausius postus viskas atrodo lyg ir neblogai, tačiau, pasižiūrėjus giliau, parlamente moterys sudaro tik 17–18 proc., o įmonių valdyme dalyvauja tik iki 20 proc.
„Skaičiai išties nėra reikšmingi ir geri, nors juridiškai Lietuva turi visus įstatymus, sudarančius galimybę visiškai lyčių lygybei, bet jų įgyvendinimo dar stokoja, ir praktika rodo, kad lyčių lygybė įvairiose srityse stringa, įskaitant ir darbo užmokestį, kai už tą patį darbą dar Lietuvoje moterys gauna apie 20 proc. mažiau negu vyras“, – ketvirtadienį per bendrą su Suomijos vadove Tarja Halonen spaudos konferenciją kalbėjo D. Grybauskaitė.
Jos vertinimu, Lietuvai šioje srityje dar trūksta įdirbio.
„Tikrai labai džiaugiuosi, kad po 20 metų mūsų naujosios valstybės nepriklausomybės, mūsų demokratėjimo kokybė pasireiškė ir tame, kad atvirai pasakėme, kad smurtas vis dėlto yra ir šeimoje, ir išdrįsome apie tai kalbėti, ir tai pasireiškė būtent naujojo įstatymo priėmimu (Apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymas – ELTA)“, – teigė Lietuvos vadovė.
