Baltijos šalių ir Lenkijos vadovų ketvirtadienį Briuselyje pasiektas sutarimas dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa yra politinis Lietuvos laimėjimas, tvirtina prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Bendru pareiškimu, paskelbtu po susitikimo su Europos Komisijos (EK) pirmininku Jeanu-Claude‘u Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu), įtvirtintas įsipareigojimas iki 2025 metų sinchronizuoti tinklus per Lenkiją, pranešė Lietuvos prezidentės spaudos tarnyba.
„Kiek jungčių bus sutarta, tai bus nuspręsta po paskutinių techninių ir analitinių tyrimų. Svarbiausia šiandien priimtas politinis sprendimas, jog tai bus per Lenkiją ir visos trys Baltijos šalys sinchronizuosis kartu“, – žurnalistams Briuselyje kalbėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Mus tenkina ir viena jungtis“, – pridūrė šalies vadovė.
Pasak jos, susitarimas yra pasiekimas visoms regiono šalims, kuris galutinai užtikrins energetinę nepriklausomybę, mažesnes kainas ir sustiprins nacionalinį saugumą. Susitarimas, anot prezidentės, leis pretenduoti į finansavimą dar šioje finansinėje perspektyvoje.
„Turime spėti pasirašyti (politinį – BNS) susitarimą birželį, o spalį pateikti paraiškas, kad dar galėtume pasinaudoti šios finansinės perspektyvos pinigais. Tai svarbiausia“, – tvirtino D. Grybauskaitė.
Bendrame pareiškime vadovai taip pat pabrėžė, kad tai yra vienas reikšmingiausių energetinės sąjungos projektų ir konkreti šalių solidarumo išraiška stiprinant visos ES energetinį saugumą.
Vadovai akcentuoja, kad 2018 metai yra lemiami projekto įgyvendinimui, ir sutarė kuo greičiau užbaigti politinius ir techninius darbus, rengiantis atsijungimui nuo Rusijos kontroliuojamo elektros žiedo (BRELL).
Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo. Šalys siekia sumažinti šią priklausomybę.
Šiuo metu baigiamos dvi naujos sinchronizavimo studijos – dinaminės analizės ir sistemos dažnio stabilumo. Pirmoji studija turėtų išspręsti ginčus dėl linijų per Lenkiją skaičiaus ir padėti gauti prisijungimo sąlygas iš ENTSO-E. Joje vertinami trys scenarijai – viena arba dvi „LitPol Link“ jungtys ir dabartinė jungtis kartu su nuolatinės srovės (DC) jūriniu kabeliu tarp Lenkijos iki Lietuvos.
Lietuva siūlė naudoti dabar esančią elektros jungtį su Lenkija. Latvija ir Estija anksčiau laikėsi pozicijos, kad sinchronizacijai nepakanka dabartinės jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos, ir ragino pirmiau nutiesti antrąją. Antros jungties šalininkai sako, kad ji padidintų saugumą.
