Pasak D. Grybauskaitės, derybos dėl 2014–2020 m. ES biudžeto bus labai sunkios.
„Susitarti turi ne tik 27 valstybės narės, pritarti biudžetui dar turės Europos Parlamentas. Jau buvome beveik susitarę, tikiuosi, kad šįkart pavyks. Kuo anksčiau patvirtinsime finansinę programą, tuo greičiau gausime pinigus“, – klausiama, ar vyriausybių vadovai sugebės susitarti dėl naujo ES biudžeto, atsakė D. Grybauskaitė.
Interviu autorei Tilei Hopei (Till Hoppe) pabrėžus, kad Rytų Europos vadinamieji neto gavėjai siekia, jog biudžetas nebūtų sumažintas, Lietuvos vadovė teigė, kad naudos iš to juk turi visi. Anot Prezidentės, naujosios valstybės narės gauna mažiau nei 30 proc. biudžeto pinigų, daugiau nei du trečdaliai tenka didžiosioms šalims donorėms, bet tai nutylima. D. Grybauskaitė neslėpė mananti, kad biudžete nepakankamai lėšų skirta ateities investicijoms.
„Deja, didžioji biudžeto išlaidų dalis vis dar skiriama žemės ūkiui, iš dalies dar regionams remti. Daugelis valstybių narių viešai ragina pinigus investuoti prasmingai, pavyzdžiui, į infrastruktūrą. Bet susėdusios prie derybų stalo jos kalba tik apie savo kišenę ir mėgina apginti tai, ką jau yra gavusios“, – sakė Lietuvos vadovė.
D. Grybauskaitė teigė nieko naujo neišgirdusi labiausiai mažinti biudžetą raginančio Didžiosios Britanijos premjero Deivido Kamerono (David Cameron) kalboje.
„Dar jo pirmtakas Tonis Bleras (Tony Blair) kalbėjo visiškai tą patį ir ragino daugiau investuoti ir mažiau išlaidų skirti žemės ūkiui. Bet atsisėdęs prie derybų stalo jis siekė tik vieno: kad būtų sumažintas Didžiosios Britanijos įnašas. Nieko kito nesitikiu ir iš D. Kamerono. Jo tikslas buvo padaryti įspūdį savo šalies visuomenei ir pasirengti rinkimams. Tai, kad Europa turi tapti konkurencingesnė, žinome jau seniai. Bet turėtume nuo žodžių pereiti prie darbų“, – atkreipė dėmesį Lietuvos vadovė.
Komentuodama Graikijos, Ispanijos ar Italijos vyriausybių planuojamas kai kurias reformas D. Grybauskaitė sakė, jog ar priemonių, kurių jos ėmėsi, pakanka, geriausiai matyti pažvelgus į skaičius – į ekonomikos augimo rodiklius arba nedarbo lygį. Čia Prezidentė priminė Baltijos valstybes, kurios per finansų krizę susidūrė su milžiniškomis problemomis, bet jau treji metai, kai jų ekonomikos vėl auga 3-4 proc., o Lietuvos biudžeto deficitas siekia 3 ar mažiau procentų bendrojo vidaus produkto.
Kitų šalių vyriausybės turėtų pasižiūrėti į savo skaičius ir paklausti savęs, ar tikrai padarė viską, ką reikėjo“, – ragino D. Grybauskaitė.
Žurnalistei replikavus, kad šių šalių skaičiai nieko gero nerodo, Lietuvos vadovė nurėžė, kad „tai yra ne euro krizė, o politinės atsakomybės krizė“. Esą Stabilumo pakte buvo numatyta daug priemonių, bet jos taikomos labai nerūpestingai.
Pasiteiravus, kaip Lietuvai pavyko susiveržti diržus, kai 2009 m. Lietuvos ekonomika susitraukė beveik 15 proc., D. Grybauskaitė sakė, kad griežtas taupymo priemones reikia įgyvendinti labai greitai.
„Valdžios atstovai turi jausti atsakomybę ir nebijoti – pirmiausia to, kad gali būti neperrinkti. Jei reikalaujame iš žmonių aukų, reikia pradėti nuo savęs – aš trejus metus gaudavau tik pusę atlyginimo. Ir negalima kaltinti kitų, pavyzdžiui, ES“, – tęsė Prezidentė.
Priminus, kad ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) buvo smarkiai kritikuojama, D. Grybauskaitė sakė, kad Vokietija prisiima didelę atsakomybę už Europą ir valstybes nares, kurios netgi nesugeba padaryti namų darbų.
„Situacija unikali, ir aš suprantu, kad Vokietijos vyriausybė patiria didelį spaudimą. Praeityje spaudimas politikos elitui buvo per mažas, todėl ir atsidūrėme ten, kur atsidūrėme“, – reziumavo D. Grybauskaitė.
ELTA primena, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį dalyvauja neeiliniame Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Briuselyje susirinkę 27 ES valstybių ir vyriausybių vadovai dvi dienas derėsis, kaip paskirstyti septynmetį ES biudžetą 2014–2020 metų laikotarpiui, taip pat aptars užsienio ir prekybos politikos klausimus.
Pernai lapkritį ES šalims neradus sutarimo dėl daugiamečio biudžeto, derybos buvo atidėtos, ir Europos Komisijos pirmininkas, ir Europos Tarybos prezidentas buvo įgalioti parengti naują ES biudžeto 2014-2020 metams pasiūlymą.
Pasak Prezidentės, pagrindinis Lietuvos tikslas yra teisingesnis ES paramos paskirstymas. Taip pat mūsų šalis siekia, kad 2014–2020 metų laikotarpiu parama būtų ne mažesnė nei 2007–2013 metais.
Derybose dėl daugiamečio ES biudžeto Lietuvai yra svarbus žemės ūkio, struktūrinių fondų ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimas. Prezidentė pabrėžia, kad svarbiausia yra siekti Lietuvai naudingiausio bendro finansinio paketo.
