„Mes tik pradėjome savo vizitą, oficialus komiteto pareiškimas bus po to, kai baigsime savo darbus penktadienį“, – teigė delegacijai vadovaujantis ispanas Juanas Fernando Lopezas Aguilaras, anksčiau ėjęs Ispanijos teisingumo ministro pareigas.
Pasak jo, svarbiausią vaidmenį turės delegacijos vizitas į tariamo CŽV kalėjimo vietą Antaviliuose, kuris įvyks rytoj.
„Komiteto nariai pristatė savo atliekamą tyrimą ir rengiamą pranešimą apie tariamus neteisėtus CŽV kalinimus ir galimus neteisėtus asmenų gabenimus. Jie domėjosi susijusiais tyrimais, atliktais Lietuvoje“, – teigė generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis. Anot jo, komitetas nėra susipažinęs su Lietuvoje jau atliktu tyrimu, todėl diskusija vyko tik labiau bendromis temomis.
D. Raulušaitis pridūrė: „Mes patikinome europarlamentarus. Tyrimas buvo išsamus, visapusiškas, atliktas objektyviai, jo metu nebuvo gauta jokių duomenų apie galbūt neteisėtus kalinimus Lietuvoje, buvo nustatyta, kad nė vieno tokio asmens nebuvo.“
D. Raulušaičio teigimu, Lietuvoje tyrimas potencialiai gali būti atnaujintas, kaip ir bet kuris nutrauktas ikiteisminis tyrimas, jeigu gaunama naujų ir reikšmingų duomenų: „Jeigu tokių duomenų kažkada atsirastų, tyrimas gali būti atnaujintas.“ Pasak jo, europarlamentarų komitetas jokios naujos informacijos nepateikė.
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Trečiadienį į Lietuvą atvyko speciali Europos Parlamento (EP) delegacija, siekianti išsiaiškinti, ar šalyje galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas terorizmu įtariamiems asmenims laikyti. Komiteto nariai Lietuvoje viešės iki penktadienio. Trečiadienį delegacijos nariai susitiko su Lietuvos generalinio prokuroro pavaduotoju Dariumi Raulušaičiu ir prokuroru Irmantu Mikelioniu.
Ragina ištirti iki galo
Ketvirtadienį EP delegacija susitiks su teisingumo ministru Remigijumi Šimašiumi ir vyks į Valstybės saugumo departamento bazę Antaviliuose, kur galėjo veikti slaptasis centras. VSD žada delegaciją palydėti į jam priklausančias patalpas, tačiau žurnalistai įleidžiami nebus. Tą pačią dieną delegacija susitiks su prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjais ir Civilinės aviacijos administracijos atstovais. Penktadienį delegacija apsilankys Užsienio reikalų ministerijoje ir Seime.
Šių metų balandžio mėnesį EP priėmė rezoliuciją, kuria raginama iki galo ištirti visus įtarimus dėl CŽV kalėjimų. Buvo išreikštas apgailestavimas, kad kai kurios Europos Sąjungos šalys nesugebėjo iki galo ištirti šio klausimo.
Atsakymų vis dar nėra
Buvę valstybės ir saugumo struktūrų vadovai neigia, kad Lietuvoje galėjo veikti CŽV kalėjimas. 2009 metais Lietuvoje per parlamentinį tyrimą buvo identifikuoti du objektai, kur galėjo būtų įrengtos specialios patalpos, skirtos sulaikytų įtariamųjų laikymui. Nustatyti ir keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir Palangą. Šie lėktuvai nepraėjo jokios patikros, todėl duomenų apie jų keleivius nėra, todėl į klausimą, ar į Lietuvą buvo skraidinami įtariamieji teroristai atsakyta nebuvo. Vėliau tyrimą vykdė ir prokuratūra, tačiau jis buvo nutrauktas.
Vilniaus veiksmus smarkiai kritikuoja nevyriausybinės organizacijos. „Amnesty International“ (AI) ir „Reprieve“, atstovaujanti nuteistųjų mirties bausme interesams ir ginanti Gvantanamo kalinius, nuolat ragina Lietuvos valdžią ir prokurorus atnaujinti tyrimą. Pernai rugsėjį AI informavo apie anksčiau nežinomą slaptą CŽV lėktuvo skrydį iš Maroko sostinės Rabato į Vilnių 2005 metų vasarį. Lėktuve turėjo būti skraidinamas Saudo Arabijos pasą turintis palestinietis Abu Zubajda, vienas iš pagrindinių į nelaisvę paimtų „Al-Qaedos“ narių. Kai Lietuvos prokuratūra atsisakė atnaujinti tyrimą dėl slaptų kalėjimų, Abu Zubajda apskundė Vilnių Europos žmogaus teisių teismui.
Taip pat skaitykite:
Europarlamentarai atvyksta į Lietuvą ieškoti CŽV kalėjimo
CŽV kalėjimas Lietuvoje? Gyventojai tvirtina matę amerikiečius
A. Matulevičius: Lietuvoje CŽV kalėjimas buvo, o jame laikyti 86 kaliniai
