Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo gegužės pradžios.
Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyta arba paskiepyta nepilnai 10 žmonių.
Praėjusią parą 2022 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 5937 žmonės.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1356 COVID-19 sergantys žmonės – per pusšimtį daugiau nei ankstesnę parą, 121 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta 17,2 tūkst. molekulinių (PGR) ir 8,9 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
Ligoninės ir mirtys
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 153 žmonės – apie pora dešimčių daugiau nei ankstesnę parą.
79 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 1153 žmonėms.
Per pandemijos piką šių metų sausį pacientų skaičiai ligoninėse buvo pasiekę 2,6 tūkst., dėl to teko reguliariai mažinti kitų medicinos paslaugų prieinamumą.
Daugiausiai mirusiųjų fiksuota 80–89 metų amžiaus grupėje – dešimt. Trys iš jų buvo pilnai paskiepyti.
Du mirusieji priklausė 60–69 metų amžiaus grupei, tarp jų pilnai paskiepytųjų nebuvo.
Po vieną žmogų mirė 50–59 ir 70–79 metų amžiaus grupėse. Vyresnis žmogus buvo pilnai paskiepytas.
Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso Lietuvoje mirė 5134 žmonės, iš jų pilnai paskiepyti buvo 136. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama 10 tūkst. 100 mirčių.
Vakcinacija
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta per 1 mln. 175 tūkst. žmonių, pilnai vakcinuota – apie 1 mln. 626 tūkstančius.
Sustiprinančią skiepo dozę praėjusią parą gavo 1246 žmonės, iš viso iki šiol pakartotinai paskiepyta 32,7 tūkst. žmonių.
Lietuvoje bent vieną skiepo dozę yra gavę 62,8 proc. gyventojų.
Mažiausia pasiskiepijusiųjų dalis yra tarp 12–15 metų vaikų – 28,9 proc. Tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, pasiskiepiję 65,3 procento.
Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta per 5,1 mln. vakcinos dozių, skiepijimui sunaudota kiek daugiau nei 3,2 mln. dozių. Nepanaudota šiuo metu yra apie 1,9 mln. dozių.
Epidemiologinė situacija
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų pasiekė 825,1 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 9,4 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo per 342 tūkst. žmonių, iš jų tebeserga beveik 19,7 tūkstančio.
Išmoka po skiepo
Nuo šių metų rugsėjo 1-osios iki gruodžio 1 d. 75 metų ir vyresniems žmonėms, pasiskiepijusiems nuo COVID-19 dviem dozėmis, arba iki ateinančių metų balandžio 1 d. – stiprinamąja trečiąja doze, būtų mokamos 100 eurų dydžio vienkartinės išmokos. Šiuo sprendimu tikimasi apsaugoti labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius ir pagerinti epidemiologinę situaciją šalyje. Gautos vienkartinės išmokos neturėtų įtakos skiriant senjorams kompensacijas už šildymą ir kitas išmokas. Tam dar turės pritarti Seimas ir Vyriausybė.
„Iki šiol visos taikytos priemonės skatinant vyresnius gyventojus skiepytis nuo COVID -19 buvo paveikios, tačiau ne tiek, kad būtų pavykę apsaugoti senjorus nuo sudėtingų komplikacijų ir išvengti netekčių. Sprendimas skirti vienkartines išmokas už pasiskiepijimą teikia viltį, kad bent gavę išmoką dalis senjorų suklus, galiausiai ateis skiepytis ir taip apsaugos save bei savo artimuosius“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė Ana Selšinskienė.
„Daug dirbame, kad įtikintume senjorus pasiskiepyti. Skiepai gali išgelbėti gyvybę, išsaugoti sveikatą. Jei kyla klausimų, ar sveikata leidžia skiepytis, kviečiame tartis su šeimos gydytojais“, – sako Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makaravičienė.
„Mes, Trečiojo amžiaus universiteto lankytojai, esame pasiskiepiję ir rudenį su džiaugsmu sugrįžome į aktyvias veiklas universitete. Norėdami paragini ir kitus vyresnio amžiaus žmones skiepytis, planuojame Trečiojo amžiaus universiteto iniciatyvą: mūsų didelė bendruomenė vis dar abejojančius senjorus pradrąsins skiepytis, juos pakonsultuos, kam reikia pavėžėjimo paslaugos, palydės ar pavėžės į vakcinacijos vietą“, – sako Trečiojo amžiaus universiteto rektorė Zita Žebrauskienė.
Vienkartinė išmoka būtų mokama rizikingiausiai amžiaus grupei priklausantiems asmenims
Šalyje gyvena apie 270 tūkstančių 75 metų ir vyresnių senjorų. Šioje amžiaus grupėje dar turime daugiau kaip 30 proc. arba 80 tūkstančių asmenų, kurie nėra paskiepyti ar persirgę COVID-19.
Šiai grupei priklausančių asmenų imunizacijos lygis yra gerokai mažesnis, nei kitų aukštos rizikos grupių. Jiems yra didžiausia hospitalizacijos rizika ir dvigubai didesnė rizika mirti nuo COVID-19, nei kitoms amžiaus grupėms priklausantiems asmenims. Per pandemiją vyresnių nei 75 metų amžiaus asmenų mirštamumas nuo COVID-19 sudarė net 64 proc. visų mirčių, kai tuo metu 65–74 amžiaus asmenų mirtys sudarė 20 proc. visų mirčių.
Išmoka – po skiepo, tik vieną kartą
100 eurų išmoką asmuo galės gauti tik vieną kartą. Nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 1 d. 75 metų ir vyresni žmonės pasiskiepiję dviem dozėmis, vienkartinę išmoką gautų po pilnos vakcinacijos. Taip pat ir tie šios amžiaus grupės senjorai, kurie jau yra pasiskiepiję nuo COVID-19, išmoką gautų po skiepo, jeigu pasiskiepytų sustiprinančiąja trečiąja doze iki balandžio 1 d.
Prašymų teikti nereikės
Prašymų 100 eurų vienkartinei išmokai gauti teikti nereikės. Duomenys apie vyresnio amžiaus asmenis bus tikrinami registre. Vienkartinę išmoką senjorai gautų kartu su pensija ar kita išmoka.
Jei žmonės gauna kompensaciją už šildymą ar kitas išmokas, vienkartinė 100 eurų išmoka neturės jokios įtakos skiriant jiems minėtas išmokas. Šie pinigai nebūtų įskaičiuojami į asmens ar šeimos pajamas.
Preliminariais skaičiavimais, jei vienkartinę išmoką gautų apie 270 tūkstančių asmenų, reikėtų daugiau nei 27 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Lietuvos valstybės finansinės galimybės visus gyventojus finansinėmis priemonėmis skatinti skiepytis ir taip įgyti ar palaikyti imunitetą nuo COVID yra ribotos.
Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta beveik 330 tūkstančių COVID-19 atvejų, 5 tūkstančiai žmonių mirė.
